Susipažinimas su pasninku

Aprašymas: pamoka apie islamo požiūrį į pasninką ir jo privalumus, lyginant su primityviomis visuomenėmis ir kitomis religijomis.

Tikslai

• Suprasti ką reiškia pasninkas primityviose visuomenėse, judaizme ir krikščionybėje.
• Suprasti ką reiškia pasninkas islame.
• Sužinoti Ramadano mėnesio ir pasninko privalumus.

 

Islamiški arabiški terminai

• Ramadanas – رَمَضَان – devintas islamiško mėnulio kalendoriaus mėnuo. Tai mėnuo, kurio metu privaloma pasninkauti.
• Salah – صَلاةُ  -arabiškas žodis, pabrėžiantis tiesioginį ryšį tarp tikinčiojo ir Allaho. Konkrečiau, islame tai reiškia penkias privalomas kasdienes maldas ir tai yra pats svarbiausias garbinimo veiksmas.
• Lailat-ul-Kadr – لَیْلَةُ القَدْرِ – palaiminta naktis, esanti viena iš dešimties paskutinių Ramadano dienų metu.

Kas yra pasninkas?

Pasninkauja ne tik musulmonai. Krikščionys, žydai, konfucianai, induistai, taistai, džainistai ir kitų religijų atstovai pasninkauja jau daugelį amžių, kaip Allahas sako:

“O jūs, kurie tikite! Jums yra paskirtas pasninkas taip pat kaip ir tiems kurie buvo prieš jus, tam, kad galėtumėte tapti dievbaimingaisiais.” (Koranas 2:183)

Deja, kaip ir daugelis kitų ritualų, pasninkas buvo iškraipytas.

Pasninkas pagoniškose visuomenėse

Pasninkavimas buvo viena iš vaisingumo ritualo dalių, siekiant susilaukti daug sveikų vaikų. Jo buvo laikomasi pavasario bei rudens lygiadieniais ir ši praktika tęsėsi amžiais. Kitos visuomenės laikėsi pasninko, kad išvengtų negandų arba atpriktų nuodėmes. Šiaurės Amerikos čiabuviai praktikavo visos genties pasninką, kad išvengtų gręsiančių nelaimių. Meksikos čiabuviai, kartu su inkais iš Peru, praktikavo atgailavimo pasninką, siekiant patenkinti savo dievus. Senojo pasaulio civilizacijos, kaip Asiriečiai ir Babiloniečiai, pasninkaudavo atgailaudami už nuodėmes.

Pasninkas judaizme ir krikščionybėje

Žydai laikosi pasninko atgailaudami už padarytas nuodėmes ir kasmet siekia dvasiškai apsivalyti per Išpirkimo Dieną arba yom kippur, kuri atitinka dešimtąją Mucharram mėnesio dieną (Ašūrah) pagal islamiškąjį kalendorių. Šią dieną neleistina nei gerti, nei valgyti.

Ankstyvieji krikščionys asocijavo pasninką su apsivalymu ir atgailavimu. Per savo pirmus du egzistavimo šimtmečius, krikščionių bažnyčia pasninką laikė savanorišku pasiruošimu gauti šventosios komunijos sakramentui ir krikštui bei naujų kunigų įšventinimui. Vėliau šios pasninko dienos tapo privalomomis ir taip pat buvo pridėtos kitos dienos. VI a. gavėnios pasninkas buvo prailgintas iki 40 dienų, kuriomis buvo leidžiama valgyti tik vieną kartą per dieną. Po Martyno Liuterio reformos, daugelis protestantų bažnyčių išsaugojo pasninką ir kai kuriais atvejais jį paskelbė neprivalomu. Griežtesni protestantai, tokie kaip puritanai, uždraudė ne tik bažnytines šventes, bet ir tradicinius pasninkus.

Romos katalikų bažnyčioje pasninkas gali reikšti dalinį arba visišką maisto ir gėrimų atsisakymą. Romos katalikų pasninko dienos yra Pelenų trečiadienis ir Gerasis penktadienis.

Jungtinėse Valstijose pasninkauja pagrinde vyskupai ir liuteronai iš protestantų, stačiatikiai ir senųjų pažiūrų žydai bei Romos katalikai.

Pasaulietinis pasninkas: alkio streikas

Nuo beverčio ritualo, pasninkas vakaruose patapo kitu kraštutinumu: bado streiku – pasninko forma, kuri moderniais laikais tapo politiniu ginklu, po to, kai tai išpopuliarino Mohandas Gandhi, Indijos kovos dėl nepriklausomybės nuo Britų Imperijos lyderis, ėmęs pasninkauti, kad įtikintų savo pasekėjus imtis taikių priemonių.

Pasninkas islame

Islame pasninkas buvo įsakytas ir išliko per amžius, kaip žmogaus sielos apsivalymo priemonė, kad priartėtų prie savo Kūrėjo. Pasninkas turi ypatingą statusą tarp kitų garbinimo veiksmų, nes jo yra sunku laikytis. Pasninkas pažaboja pačias stipriausias ir sunkiausiai suvaldomas emocijas, tokias kaip puikybė, gobšumas, apsirijimas, geismas, pavydas ir pyktis. Šios emocijos yra sunkiai kontroliuojamos, todėl kiekvienas žmogus privalo stengtis jas suvaldyti. Pasninkas padeda tai padaryti.

Islamiškas mėnulio kalendorius susideda iš dvylikos mėnulio mėnesių. Musulmonai nustato mėnesius vadovaujantis mėnuliu, o ne saule, dėl to musulmonų metai yra vienuolika dienų trumpesni, nei krikščionių. Musulmonams draudžiama koreguoti metus pridedant papildomus mėnesius, kaip tai daro žydai, kad jų mėnuolio kalendorius sutaptų su metų laikais. Taigi, musulmonų mėnesiai nesusiję su metų laikais. Kiekvienas mėnuo trunka 29 arba 30 dienų, ir tai vyksta skirtingais metų laikais. Naujas mėnuo prasideda, kai vakare pamatoma jaunatis. Devintas mėnuo vadinasi Ramadan ir yra skirtas pasninkui. Indo pakistaniečiai vadina jį Ramazan.

Žemiau pateikiamos šio mėnesio ir bendrai pasninko vertybės bei atlygis. Sekančioje pamokoje išmoksime kaip reikia pasninkauti. Trečioje ir paskutinėje dalyje aptarsime socialinius Ramadano mėnesio aspektus. Ketvirtoje ir paskutinėje pamokoje sužinosime apie mėnesio pabaigos veiklas.

Ramadano mėnesio vertybės

Kad motyvuotume ir pasiruoštume Ramadano mėnesiui, sužinokime apie nuostabias Ramadano ypatybes, kurios minimos Korane ir Pranašo Muchammedo, tebūnie jam Allaho palaiminima ir ramybė.

1. Ramadano pasninkas yra vienas iš penkių Islamo ramsčių, kaip ir Salah (malda). Jis yra vienintelis Islamiškas mėnuo paminėtas Korane.
2. Šventasis Koranas buvo apreikštas Ramadano mėnesį.
3. Per paskutines dešimt Ramadano dienų yra viena ypatinga naktis, kurios metu atliktas garbinimas prilygsta tūkstančiui mėnesių. Vienas iš Korano skyrių yra pavadintas šios ypatingos nakties pavadinimu – Lailat-ul-Kadr.
4. Ramadano pasninkas prilygsta dešimčiai paprastų pasninko mėnesių. (Saheeh Muslim)
5. Tam, kuris nuoširdžiai ir kantriai pasninkavo visą Ramadano mėnesį bei tikėjosi atlygio iš savo Valdovo, atleidžiamos visos praeities nuodėmės. (Saheeh Al-Bukhari)
6. Prasidėjus Ramadano mėnesiui, atsiveria Dangaus vartai, o Pragaro vartai užsidaro, tai –  padidėjusio dieviško gailestingumo ženklas. Pagrindiniai šėtonai yra sukaustyti, taigi šį mėnesį apmažėja blogio. (Saheeh Al-Bukhari)

Pasninko vertybės

1. Allahas išsirinko pasninką sau, ir Jis apdovanos už tai padauginęs neapskaičiuojamai. (Saheeh Al-Bukhari)
2. Pasninkui niekas neprilygsta. (Nasai)
3. Pasninkaujančio maldavimai nebus atmesti. (Bayhaqi)
4. Pasninkaujantis žmogus patiria du džiaugsmo momentus: pirmą, kai nutraukia pasninką, ir antrą, kai sutinka savo Viešpatį ir džiaugiasi, kad pasninkavo. (Saheeh Muslim)
5. Kvapas, skilndantis iš pasninkaujančiojo burnos, dėl tuščio skrandžio, Allahui yra malonesnis už muskuso kvapą. (Saheeh Muslim)
6. Pasninkas yra apsauga ir tvirtovė, sauganti tikintįjį nuo Ugnies. (Saheeh Ahmed)
7. Allahas nutolins nors vieną dieną vardan Jo pasninkaujantį žmogų nuo Pragaro Ugnies spetiniasdešimt metų atstumu. (Saheeh Muslim)
8. Tas kuris pasninkauja vieną dieną, siekdamas dieviškokios malonės, paklius į Rojų, jei tai paskutinė jo gyvenimo diena. (Saheeh Ahmed)
9. Vieni iš Rojaus vartų, Al-Rajjan, yra skirti pasninkaujantiems, ir niekas kitas daugiau pro juos neįžengs: jie bus užrakinti po įėjusiųjų. (Saheeh Al-Bukhari)
10. Po kiekvieno pasninko nutraukimo, Allahas, savo neišmatuojama malone, pasirenka žmones, kuriuos išgelbės nuo Pragaro Ugnies.(Saheeh Ahmed)

______________________________________________________________________

Straipsnio autorius: Imam Mufti

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com