Kviečiame Lietuvos žiniasklaidą atsakingai rinktis vaizdinę medžiagą, nagrinėjant migracijos klausimus, ir vengti migracijos siejimo tik su Lietuvos musulmonų religine bendruomene.

Pastebime, kad publikacijos apie migraciją neretai vaizduojamos Kauno mečetės teritorijoje vykstančių religinių apeigų, kuriose dalyvauja tikintieji, nuotraukomis, nors šie vaizdai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamų publikacijų turiniu.

Norime atkreipti dėmesį, kad migracijos tema nėra religinė tapatybės tema, o islamas nėra migracijos sinonimas. Lietuvoje gyvena ir dirba įvairių tautybių, kultūrų bei religijų žmonės. Tarp migrantų yra krikščionių, musulmonų, kitų religijų išpažinėjų ir religijos neišpažįstančių asmenų.

Lietuvoje veikia ukrainiečių, baltarusių, rusų, filipiniečių ir kitų tautinių bendruomenių organizacijos, vyksta jų kultūriniai, visuomeniniai ir religiniai susibūrimai bei renginiai, kuriuose taip pat dalyvauja migrantai. Todėl, jeigu žiniasklaida migracijos temoms iliustruoti renkasi bendruomenių renginių ar religinių apeigų nuotraukas, raginame laikytis proporcingumo, įvairovės ir vienodo požiūrio principų, atspindint ir kitų bendruomenių, kurioms priklauso migrantai, gyvenimą, o ne nuolat pasirenkant musulmonų religinių apeigų vaizdus iš Kauno mečetės.

Lietuvos musulmonų religinė bendruomenė nėra vien migracijos procesų rezultatas. Islamo istorija Lietuvoje siekia beveik 700 metų, o Kauno mečetė yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas ir neatsiejama Lietuvos religinio, kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Kauno mečetė yra atvira visiems tikintiesiems, nepriklausomai nuo jų tautybės, etninės kilmės, rasės ar politinių įsitikinimų. Ji vienija įvairios kilmės musulmonus, kuriuos sieja bendras tikėjimas, pagarba vienas kitam ir religinės bendruomenės gyvenimas.

Religinių švenčių metu ir per šventines apeigas dalis tikinčiųjų meldžiasi lauke, mečetės teritorijoje, nes visi netelpa į pastato vidų. Tai jau dešimtmečius susiformavusi situacija, kurią lemia ribotos Kauno mečetės patalpų galimybės. Bendruomenės vertinimu, kai kurie savivaldybės sprendimai yra neproporcingi ir kelia rimtų klausimų dėl religijos laisvės, lygių galimybių bei kitų pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo. Todėl tikinčiųjų malda lauke neturėtų būti vaizduojama kaip migracijos reiškinys ar siejama su migracijos problematika, o turėtų būti vertinama atsižvelgiant į ilgalaikes infrastruktūros problemas ir atsakingų valstybės bei savivaldybės institucijų neveikimą sprendžiant šiuos klausimus.

Migracijos temos nuolat iliustruojamos musulmonų religinių apeigų vaizdais, visuomenėje formuojamas klaidingas įspūdis, kad migracijos klausimai pirmiausia susiję su islamu. Prie tokio požiūrio formavimo prisideda ir kai kurių politikų vieši pasisakymai bei socialiniuose tinkluose platinami užsienio šalyse užfiksuoti vaizdai, kurių autentiškumas ir galimas DI naudojimas kelia klausimų.

Toks soc. diskusijos nukreipimas į religines ir kultūrines priešpriešas gali nustelbti kitas Lietuvai itin aktualias problemas, kurias savo ataskaitose įvardija ir Europos Komisija: skurdą ir socialinę atskirtį, didelę pajamų nelygybę, sveikatos priežiūros ir švietimo prieinamumą, socialinio būsto trūkumą, regioninius skirtumus, vaikų bei senjorų gerovę ir nepakankamą socialinę apsaugą. Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. net 26,3 % Lietuvos gyventojų patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką (t.y. apie 760 tūkst. žmonių, arba daugiau nei kas ketvirtas gyventojas, patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką).

Neigiamą poveikį dar labiau sustiprina po publikacijomis viešai paliekami įžeidžiantys, religinę netoleranciją ir priešiškumą musulmonams reiškiantys komentarai. Mūsų bendruomenė beveik kiekvieną savaitę susiduria su įvairiomis priešiškumo apraiškomis. Todėl prašome žiniasklaidos atkreipti dėmesį ne tik į skelbiamų nuotraukų kontekstą, bet ir į viešai paliekamus komentarus, turinčius neapykantos ar religinės netolerancijos požymių.

Kviečiame visus Lietuvos žiniasklaidos atstovus laikytis atsakingos, faktais pagrįstos ir visas visuomenės grupes gerbiančios komunikacijos principų. Tai nėra pamokymas, o nuomonė ir rekomendacija, kuria siekiame prisidėti prie konstruktyvaus dialogo. Viešoji komunikacija tuir būti objektyvi, proporcinga ir neprisidėtų prie nepagrįsto kurios nors religinės bendruomenės stigmatizavimo.

Migracijos politikos klausimai gali ir turi būti viešai nagrinėjami. O žiniasklaidos atsakomybė – ne tik informuoti visuomenę, bet ir užtikrinti, kad pasirinktas informacijos pateikimo būdas nekurtų klaidinančių sąsajų bei nestiprintų visuomenės susipriešinimo.

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 m., raginame, įgyvendinant numatytą vidaus saugumo, migracijos valdymo ir ES demokratijos atsparumo prioritetą, neapsiriboti vien neteisėtos migracijos ir išorės sienų apsaugos klausimais, bet taip pat skirti dėmesį religinių bendruomenių teisių apsaugai, kovai su rasizmu ir neapykanta musulmonams ir diskriminacija religiniu pagrindu, atsakingai viešajai komunikacijai, visuomenės sanglaudai bei religinių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus. Demokratijos atsparumas neatsiejamas nuo visų visuomenės narių pagrindinių teisių, religijos laisvės ir lygiaverčio dalyvavimo visuomenės gyvenime užtikrinimo.

LRT Lietuvos Respublikos Seimas Užsienio reikalų ministerija Vyriausybė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės OSCE – The Organization for Security and Co-operation in Europe Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje European Commission European Parliament @Combating anti-Muslim hatred

Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė

Nuorodos: https://economy-finance.ec.europa.eu/…/country-report…

https://commission.europa.eu/…/combating-anti-muslim