Kur yra Allahas?

Aprašymas: atsakymas į klausimą apie Allaho buvimo vietą, paremtas įrodymais, kad Jis iš tikrųjų yra virš dangaus ir virš savo kūrinių.

Tikslai:

• Suvokti dieviškojo atributo “ulū” reikšmę.

• Suprasti šio atributo svarbą.

• Penki jo įrodymai.

• Pripažinti, kad tikėjimas šiuo atributu nereiškia, jog Allah yra atsiskyręs nuo Savo kūrinių.

Arabiškas terminas: 

Ulū —  عُلُوٌّ  – (viršenybė virš visko, pakylimas.)

Gailestingasis Kūrėjas apibūdina save Korane, o Pranašas apibūdino savo Viešpatį sunnoje, nes žmogaus protas yra ribotas ir jis negali suvokti neriboto dieviškumo. Allahas pasako, kas mums būtina žinoti apie Jį, taip apsaugodamas nuo nesusipratimų dėl Jo esybės, veiksmų ir buvimo vietos. Pagaliau, kaip mes galime mylėti tai, ko nepažįstame? Dėl šių priežasčių Korane ir sunnoje pasakyta viskas, ką mums reikia žinoti, tam, kad garbintume mūsų Kūrėją. Dieviškasis ulū, Didingumo arba Viršenybės, Pakylimo, atributas yra pagrindinė šios pamokos tema.

Reikšmė ir svarba

Dieviškasis ulū atributas reiškia, kad Alllahas yra virš savo kūrinijos ir nieko nėra virš Jo. Taip pat nei Jis yra Savo kūriniuose, nei Jis yra Savo kūrinių dalis. Kūrinija negali Jo aprėpti. Kūrėjas yra visiškai nepriklausomas ir atskiras nuo Savo kūrinijos.

Prieš islamą induistai tikėjo, kad Dievas gyvena gyvūnuose, žmonėse ir nesuskaičiuojamoje galybėje kitų stabų. Žydų Šventraščiai teigia, kad Dievas atėjo į žemę žmogiškuoju pavidalu ir grūmėsi su pranašu Juozapu (Jusufu), kuris Jį nugalėjo  (Pradžia 32:24-30). Krikščionys teigė, kad Dievas tapo kūnu ir nusileido į žemę žmogaus pavidalu tam, kad būtų nukryžiuotas. Buvo eretikų, įnešusių panašių idėjų ir į islamą. Pavyzdžiui, Challadžas, pamišęs mistikas, atvirai teigė, kad jis ir Allahas yra vienas. Tokios nukrypusios idėjos taip paplito, kad jeigu kas nors paklaustų musulmonų, kur yra Allahas, daug iš jų atsakytų, jog Jis yra visur.

Pagrindinis šios idėjos pavojus yra tai, kad atveriamos durys kūrinijos garbinimui. Jeigu Dievas yra visur, tai reiškia, kad Jis yra Savo kūriniuose. O jeigu tai tiesa, tai kodėl nepradėjus garbinti pačių kūrinių? Žmonėms tampa taip paprasta pradėti tvirtinti, kad Dievas yra jų pačių sielose ir priimti savęs garbinimą. Daugybė karalių, paprastų asmenybių, tokių kaip Egipto faraonai ir Jėzus, tebūnie jam palaima, buvo taip garbinami, nors pastrasis nesutiko būti garbinamas savo pasekėjų.

Įrodymai

Allahas nėra visur. Yra penki pagrindiniai to įrodymai:

1. Islamas teigia, jog kiekvienas žmogus gimsta su tam tikra prigimtimi, kuri nėra jo aplinkos įtakos rezultatas. Žmonės gimsta natūraliai suvokdami Dievą tokį, kuris yra atskiras nuo Savo kūrinių ir yra virš jų. Vien tik mintis apie Dievo buvimą purvinose vietose, kas būtų Dievo buvimo visur pasekmė, yra bjauri žmogaus prigimčiai.

2. Malda (salah – صَلاَةٌ) privalo būti atliekama tokioje vietoje, kur nėra paveikslų ar statulų. Musulmonams draudžiama garbinti bet kokį kūrinį. Jeigu Allahas būtų visur ir viskame, žmonės galėtų garbinti kitus žmones ar save pačius. Nebūtų jokios prasmės draudime nusilenkti ar sukniubti garbinime prieš kūrinį, jeigu Dievas būtų jo viduje.

3. Dveji metai iki Pranašo (tebūnie jam taika ir Dievo palaima) persikėlimo iš Mekos į Mediną, jis buvo paimtas į stebuklingą kelionę iš Mekos į Jeruzalę ir iš ten virš septinto dangaus, kur jis sutiko Allahą. Allahas kalbėjo tiesiai su Pranašu Muchammedu. Jam nebūtų reikėję keliauti virš septinto dangaus, kad sutiktų Allahą, jeigu Jis būtų visur.

4. Daug ištraukų iš Korano aiškiai sako, kad Allahas yra virš Savo kūrinijos.

Koranas kalba apie angelus, kylančius į viršų pas Allahą:

„Paskui visa tai kyla pas Jį per dieną, kurios trukmė – tūkstantis metų, jūsų skaičiavimu.” (Koranas 32:5)

Maldos taip pat kyla į viršų pas Allahą:

„Iki Jo pakyla geras žodis.” (Koranas 35:10)

Allahas apibūdina Save kaip esantį virš Savo tarnų:

„Jis Valdantis savuosius vergus.” (Koranas 6:18)

“Jis – Valdantysis Savo vergams.” (Koranas 6:61)

Jis apibūdina savo šlovintojus kaip:

„Jie bijo savo Viešpaties, Kuris viršum jų.” (Koranas 16:50)

Vienas iš gražiųjų Allaho vardų yra al-Aly –العَلِي , kuris reiškia Aukščiausiasis, Iškilusis – nieko nėra virš Jo.

5. Pranašo (tebūnie jam taika ir Dievo palaima) kompanionas, vardu Ibn al-Chakamas turėjo vergę, kuri prižiūrėjo jo avis. Vieną dieną jis atėjo pas ją ir sužinojo, kad vilkas papjovė vieną avį iš tos bandos, kurią ji prižiūrėjo. Tai sužinojęs, jis supyko ir sudavė jai per veidą, tačiau vėliau gailėjosi taip pasielgęs. Taigi jis nuėjo pas Allaho Pasiuntinį ir papasakojo jam, kas nutiko, o šis paprašė atvesti vergę.

Kai ji atėjo, Pranašas paklausė jos: „Kur yra Allahas?„. Ji atsakė: „Virš dangaus„. Pranašas paklausė: „Kas esu aš?„. Ji atsakė: „Tu esi Allaho Pasiuntinys”. Jis pasakė: „Išlaisvink ją, nes ji tikinčioji.” (1)

Taigi Pranašas patvirtino jos teiginį, kad Allahas yra virš dangaus. Jeigu taip nebūtų, Pranašas iš tiesų būtų paprieštaravęs jai, kaip jis paprieštaraudavo kitiems klaidingiems įsitikinimams.

Ar Allahas yra atskiras nuo Savo kūrinijos?

Allaho buvimas virš Savo kūrinijos nereiškia, kad Jis yra visiškai atskirtas nuo Savo kūrinių. Jis žino viską, kas vyksta visatoje. Niekas nepraslysta pro Jo Matymą, Girdėjimą, Galią ir Gebėjimą. Šios Korano ajos turėtų būti suprastos tokia pat prasme:

„O Mes arčiau jo, nei kaklo arterija.” (Koranas 50:16)

„Ir žinokite, kad Allahas būna tarp žmogaus ir jo širdies.” (Koranas 8:24)

Šios ajos nereiškia, kad Allahas yra žmoguje. Tai paprasčiausiai reiškia, kad niekas nepraslysta pro Allaho Žinojimą. Jis žino netgi slapčiausias žmogaus mintis, kaip kad Allahas sako kitoje Korano ajoje:

„Argi jie nežino, jog Allahas žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia?” (Koranas 2:77)

Apibendrinant, remiantis Koranu ir Sunna, Allahas yra virš visatos, būdu tinkančiu Jo Didybei, nei Jo kūrinija yra Jame, nei Jis yra Savo kūrinijoje. Vis dėlto, Jis yra Visą Žinantis ir Galintis Savo Žinojimu, Galia, Sugebėjimu daryti įtaką kiekvienai visatos dalelei.

Išnašos:

(1) Sachyh Muslim

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com