Kauno mečetė – visų musulmonų maldos namai

Kas yra mečetė?

Mečetė – musulmonų bendruomeninės maldos namai, į kuriuos atėję tikintieji atlieka maldas, mokosi islamo religijos normų ir etikos. Taip pat mečetėje tikintieji klauso imamo (musulmonų dvasininko) pamokymų, gauna naudingos informacijos ir žinių, sprendžia bendruomenėje iškilusius svarbius religinius klausimus. Mečetėje susirinkusieji mokosi tarpusavio tolerancijos, gailestingumo, draugiškumo, stengiasi geriau suprasti žinomas islamo tiesas ir savo svorį visuomenėje, kurioje gyvena.

Kaip atsirado mečetė Kaune?

Jau beveik antrąjį amžių centrinėje Kauno miesto dalyje stovi vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse, adresu Totorių g. 6. Statybos prasidėjo 1930 metais, o tikintiesiems duris ji atvėrė 1933 metais. Ši mečetė yra Kauno miesto lankytinų vietų sąraše, ir yra traukos objektas. Taip pat joje kasmet apsilanko tikintieji iš visų Baltijos šalių. Nors čia kasdien lankosi Kauno musulmonų bendruomenės nariai, joje visada svetingai priimami svečiai ir turistai iš visos Lietuvos ir pasaulio. Šie maldos namai yra kuklūs ir veikiantys, bei atviri visiems.

Mečetė – istorinis, kultūrinis ir socialinis Lietuvos paveldas

Mečetė – ne tik musulmonų bendruomenės maldos vieta, o ir istorinis, kutūrinis ir socialinis Lietuvos paveldas (apie islamo atsiradimą Lietuvoje galima susipažinti apsilankius Trakų istoriniame muziejuje). Visoms Lietuvoje esančioms mečetėms yra suteiktas valstybės paveldo statusas. Jų tvarkybą stropiai prižiūri Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ekspertai. Visai neseniai (2019 m. lapkričio 11 d.) Kaune įvyko KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo nustatinėjamos vertingosios mečetės savybės. Toks posėdis buvo reikalingas tam, kad ateityje būtų galima spręsti kompleksiškai visus klausimus, susijusius su mečete ir jos istorine 0,8405 ha teritorja. Tuo pačiu metu buvo nuspręsta mečetei, kaip valstybinei vertybei, suteikti pavadinimą, kurio ji iki šiol neturėjo nuo pat pastatymo laikų. Ilgą laiką mečetei buvo „kabinami” įvairūs pavadinimai, ir kėlė sąmyšį visuomenėje. Remiantis istoriniais šaltiniais, Lietuvoje esančios mečetės visada buvo vadinamos pagal vietovės pavadinimą (Raižių mečetė, Vilniaus mečetė, Vinkšnupių mečetė ir pan.). Šie mečečių pavadinimai (pagal vietoves) yra išlikę iki šiol, yra vartojami ir gyvų žmonių lūpose.  Taigi, nuo šiol mečetė Kaune turi oficialų pavadinimą: Kauno mečetė (u. k. 1151). 2019 m. lapkričio 12 d. KPD NKP vertinimo tarybos nutarimas: šaltinis.

Tikimės, kad toks parengtas Kauno mečetės vertingųjų savybių aktas palengvins Kauno musulmonų bendruomenei tinkamai parengti teritorijos sutvarkymo projektą. Šiuo metu yra pats laikas kompleksiškai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius šioje teritorijoje, kurie visų pirma turi patenkinti Kauno musulmonų bendruomenės narių poreikius.

Praneša: Kauno m. musulmonų religinės bendruomenės valdyba