Kas yra Koranas, kokia jo struktūra, kokios pagrindinės temos ir jų pateikimo stilius

Pamokos tikslai:

• Suprasti, kas yra Koranas.
• Išmokti pagrindinius dalykus apie Koraną ir sužinoti apie jo struktūrą.
• Sužinoti pagrindines temas, kurios paliečiamos Korane.
• Aptarti Korano stilių, kuriuo šios temos atskleidžiamos.

Kas yra Koranas?

Koranas yra tiesioginis Allaho سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى Žodis, atskleistas paskutiniam Pranašui Muchammedui  ﷺ per angelą Gabrielių, iki mūsų dienų išlikęs tiek rašytine, tiek žodine forma. Unikalus ir neatkartojamas, Koranas yra Viešpaties apsaugotas nuo pakeitimų.

Allahas sako: „Juk Mes – Mes atsiuntėme Priminimą (Koraną), ir juk Mes jį saugome.“ (Koranas, 15:9)

Korano pagrindai

Pirmiausia žmogui, susipažįstančiam su Koranu, reikia suprasti jo formą. Arabų kalboje žodis kur’an القرآن‎ reiškia tiek recitavimą atmintinai, tiek ir skaitymą. Koranas yra tiek recituojamas balsu, tiek ir užrašytas knygoje. Nors tikrasis Korano grožis atsiskleidžia tik jį garsiai recituojant, jo eilutės buvo užrašomos ant to, ką tuo metu turėdavo, kad būtų lengviau jį įsiminti ir išsaugoti, o vėliau tiek atskirų žmonių, tiek ir kalifato vadovų pastangomis jos buvo surinktos į vieną knygą. Koranas nebuvo skirtas chronologinei įvykių sekai išdėstyti ir todėl į jį nereikia žiūrėti kaip į nuoseklų pasakojimą, kokia buvo „Pradžios knyga“.

Korane dažnai persipina temos, kartojamos tos pačios eilutės, pateikiami apibendrinti pasakojimai. Tame galime įžvelgti dvi priežastis. Pirmoji yra ta, kad tai atitinka išraiškingą klasikinės arabų kalbos retorinę techniką ir turi lingvistinį tikslą. Antra, visos Korano temos, kad ir kaip varijuotų, sukasi apie pagrindinį teiginį: nėra kitos dievybės, tik Allahas, ir Muchammedas yra Jo Pranašas. Korane, kitaip nei Biblijoje, nepateikiami chronologiniai ir detalūs istoriniai įvykiai ar genealoginės detalės, kurių dauguma netinka kalboms sakyti. Korano tikslas yra panaudoti tiek ankstesniuosius, tiek ir dabarties įvykius minėtam pagrindiniam teiginiui iliustruoti. Taigi, kai Korane kalbama apie gydančiąsias medaus savybes ar Jėzaus gyvenimą, nė viena iš temų savaime nėra tikslas, bet kiekviena jų vienu ar kitu būdu siejasi su pagrindine tema – Dievo Vienumu ir visų pranašų perduotos žinios tapatumu.

Svarbu paminėti, kad Koranas nebuvo atskleistas vienu prisėdimu – jis buvo atskleidžiamas atskiromis dalimis per 23 metus. Nemažai jo dalių buvo atsakas į konkrečius įvykius. Dažnai Pranašas ﷺ sulaukdavo Korano apreiškimų per angelą Gabrielių kaip atsakymo į netikinčiųjų iškeltus klausimus. Korane kreipiamasi į netikinčiuosius, Knygos žmones (Korane naudojamas terminas žydams ir krikščionims apibūdinti), visą žmoniją, tikinčiuosius ir galiausiai į patį Pranašą ﷺ, įsakant jam, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, bei nuraminant susidūrus su žmonių pašaipomis ir nepripažinimu. Teksto prasmę galima suprasti susipažinus su istoriniu ir socialiniu apreiškimų kontekstu.

Kokia Korano struktūra?

Koranas sudarytas iš 114 nevienodo ilgio skyrių. Kiekvienas skyrius arabiškai vadinamas sūra  سورة‎ , o kiekvienas sakinys ar frazė – aja  آية („ženklu“). Kaip ir Biblija, Koranas padalintas į atskirus vienetus, lietuviškai vadinamus „eilutėmis”. Jos nevienodo ilgio ir, kur prasideda viena ir baigiasi kita, buvo nupręsta ne žmonių, o padiktuota Dievo. Kiekviena eilutė yra aiškus, reikšmingas posakis arba „ženklas”, kaip ir nurodo arabiškas žodis aja. Visos sūros, išskyrus vieną, prasideda žodžiais Bismillahir Rachmanir Rachym بسم الله الرحمن الرحيم – „Vardan Allaho, Gailestingiausiojo, Maloningiausiojo”. Kiekvienos sūros pavadinimas atspindi pagrindinę jos temą. Pavyzdžiui, ilgiausia sūra al-Bakara arba „Karvė“ pavadinta taip dėl joje papasakotos istorijos apie Mūsą (Mozę), įsakiusį žydams paaukoti karvę, ir ji prasideda Allaho žodžiais:

„Ir štai tarė Mūsa (Mozė) savo tautai: „Allahas liepia jums paskersti karvę.” (Koranas, 2:67)

Kadangi įvairių Korano skyrių ilgiai varijuoja, pirmajame amžiuje po Pranašo ﷺ mirties Koranas islamo mokslininkų buvo padalintas į 30 daugmaž lygių dalių, arabiškai vadinamų džuz ‘جزء. Šis skirstymas buvo atliktas tam, kad žmonės jį lengviau įsimintų ir galėtų organizuočiau jį skaityti, tačiau tai neturi jokios įtakos jo originaliai struktūrai, nes šias dalis žymi tik nedidelis ženkliukas puslapių kraštuose. Pasninkavimo mėnesį, Ramadaną, kasnakt paprastai recituojama po vieną džuzą, ir taip visas Koranas perskaitomas per mėnesį.

Korano stilius

Kokios temos paliečiamos Korane? Jame atsakoma į įvairius klausimus. Svarbiausia tema yra Allaho Aukščiausiojo Vienumas ir gyvenimas, siekiant Jį pamaloninti. Kitos temos yra religinė doktrina, sukūrimas, baudžiamoji ir civilinė teisė, judaizmas, krikščionybė ir politeizmas, socialinės vertybės, moralė, istorija, ankstesnių pranašų istorijos ir mokslas. Atskleidžiant šias temas, Korane naudojami šie svarbiausi stiliaus bruožai:

• Alegorijos smalsumui sukelti ir svarbioms tiesoms paaiškinti.

• Daugiau nei 200 ištraukų prasideda arabišku žodžiu kul قل – „Sakyk!“ – kreipiantis į Pranašą Muchammedą ﷺ ir nurodant jam, kaip atsakyti į tam tikrą klausimą, kaip paaiškinti tikėjimo tiesą ar paskelbti įsaką. Pavyzdžiui:

„Sakyk: „O, Rašto žmonės! Nejaugi jūs keršijate mums tik už tai, kad mes patikėjome Allahą ir tuo, kas buvo atsiųsta mums iš aukštai ir kas buvo atsiųsta anksčiau, ir už tai, kad didžioji jūsų dalis – pagedėliai?“ (Koranas, 5:59)

• Kai kuriose Korano ištraukose Allahas Aukščiausiasis prisiekia Savo nuostabia kūrinija tiek tam, kad sutvirtintų Savo argumentus, tiek tam, kad pašalintų klausytojui kylančias abejones:

„Prisiekiu saule ir jos švytėjimu!

Prisiekiu mėnuliu, kuris seka iš paskos!

Prisiekiu diena, kuri išryškina jos (saulės) švytėjimą!

Prisiekiu naktim, kuri jį užkloja!

Prisiekiu dangumi ir Tuo, Kas jį pastatė!

Prisiekiu žeme ir Tuo, Kas ją patiesė!

Prisiekiu siela ir Tuo, Kas suteikė išvaizdą“ (Koranas, 91:1-7)

• Kartais Allahas Aukščiausiasis prisiekia Savimi:

„Betgi ne – prisiekiu tavo Viešpačiu! – nepatikės jie, kol nepadarys iš tavęs teisėjo ten, kur susipainioję patys. Paskui jie nepasikuklins kreipdamiesi, kad tu išspręstum, ir paklus visiškai.“ (Koranas, 4:65)

• Galiausiai, Korane yra taip vadinamų mukatta’at مقطعات arba „padrikų raidžių“ – arabiško alfabeto raidžių, kurios, sudėtos kartu, arabų kalboje neturi jokios žinomos prasmės. Tai buvo vienas iš būdų, kuriuo Allahas Aukščiausiasis ragino labiausiai pasižymėjusius iškalboje arabus sukurti kažką panašaus į Koraną ir įrodė, kad to padaryti neįmanoma. Šios raidės pasirodo 29 sūrų pradžioje. Pavyzdžiui, pirmoji sūros „Al Bakara“ eilutė įvairiuose vertimuose užrašoma kaip:

„A.L.M.“ (Yusuf Ali vertimas)

„Alif. Lam. Mim.“ (vertė Pickthal)

„Alif. Liam. Mym.“ (vertė R. Jakubauskas, S. Geda)

____________________________________

Autorius: Imam Kamil Mufti

Šaltinis: www.newmuslims.com

Skaityti 2 dalį

Skaityti 3 dalį