Islamiškų finansų esmė (1 dalis)

Taip pat skaitykite: Islamiškų finansų esmė (2 dalis)

Taip pat skaitykite: Islamiškų finansų esmė (3 dalis)

Autorius: Sami Al-Suwailem, vyresnysis ekonomistas, IRTI, IDB Grupė

Birželis, 2010

Iš esmės, islamiški finansai yra moralinė finansų sistema. Ji akcentuoja pusiausvyrą tarp veiklų, siekiant pelno arba rinkos, ir veiklų nesiekiant pelno, įskaitant socialines ir labdaringas veiklas. Jokia ekonomika negali būti nuolatos klęstinti, jei nėra sveikos šių dviejų sferų pusiausvyros. Taip, kaip paukštis negali sklandžiai skristi be tolygiai deramai funkcionuojančių dviejų sparnų, taip ir ekonomika negali “skristi” be dviejų tinkamai veikančių ir visuomenės bendrajam gėriui tarnaujančių sričių.

Neginčyjama tiesa yra ta, kad jokia ekonomika nei šiandien, nei istorijoje nesugebėjo priklausyti tiktai nuo vienos iš dviejų sričių, kad patenkintų visus savo ekonominius poreikius. Tai, ką siūlo islamiški finansai yra aiškus ribų nustatymas tarp dviejų: rinkos ir ne rinkos veiklų. Kiekvieno sektoriaus ribų neapibrėžtumas ir nestabilumas slypi už paskutiniais dešimtemčiais svyruojančių judėjimų nuo per didelio reguliavimo ir didelės valdžios, iki reguliavimo nebuvimo ir ribotos valdžios, ir vėl sugrįžta prie perreguliavimo ir persiskolinusios valdžios. Deja, piliečiams ir valstybėms šių svyravimų kaina yra tokia milžiniška, kaip buvo suprasta pasaulinės finansinės krizės metu, kad paprasčiausiai negalima sau leisti tokio bandymo. Stabilus ir aiškus ribų atskyrimas tarp rinkos ir ne rinkos sričių gali išgelbėti žmoniją ir pasaulio ekonomikos esmines išlaidas.

Žinodami šiuos pagrindus galime apžvelgti du pagrindinius islamiškų finansų principus.

Zakiatas

Zakiatas yra privalomas apsivalymo mokestis, kuris yra mokamas kartą per metus. Tarp kitų dalykų, 2,5% nuo tam tikro kiekio turimų pinigų turi būti kasmet paaukojami neturtingiesiems ir vargstantiems. Zakiatas reprezentuoja minimalią labdaringą veiklą, kurios reikalaujama iš kiekvieno tai išgalinčio bendruomenės nario. Tačiau ir be zakiato Korane yra stipriai skatinamos labdaringos veiklos. 

Zakiatas yra efektyvi priemonė prieš kaupimą, kuris Korane giliai smerktinas kaip didžioji nuodėmė (9:34). Ekonomistai puikiai supranta kaupimo blogį. Žmogus gali pasipelnyti iš savo kaupimo tik tol kol kiti išlaidauja. Tačiau jeigu visi kaupia, ekonomika sužlugs. Tai yra žinoma kaip “kompozicijos griūtis“, kurioje tai, kas tinka individui yra žalinga bendruomenei, kaip tokiai. Tokios griūtys nėra retos ekonomikoje ir dauguma, įskaitant J.M. Keynes, pabrėžė “taupymo paradoksą“.

Zakiatas ir kitos labdaringos veiklos yra esminės rinkos ekonomikai, kad ji galėtų priešintis natūraliai augančio pelno tendencijai. “Turtingas turtėja“ greičiau linksta būti norma, nei išimtimi kompleksinėse socialinėse sistemose ir tai greičiau nutinka natūraliai, nei sąmoningai. Tačiau jei ši tendencija netrukdomai tęsis, kraštutinis turto sutelkimas lems ekonomikos stagnaciją, nes didžioji dauguma visuomenės turės tik labai mažai ką išleisti. Sprendimas slypi ne pelno siekiančiame sektoriuje. Taigi, labdaringos veiklos yra esminės, norint susilpninti ir subalansuoti šią tendenciją.

Islamiškas būdas dėl rinkos neigiamų šalutinių poviekių nėra visiškai atmesti rinką kaip tokią, kaip tai daroma kraštutiniame komunizme.  Anei tikimasi, kad rinka, vienu ar kitu būdu, išsispręs savas problemas, kaip tai daroma kraštutiniame kapitalizme. “Problema negali būti išspręsta tame lygmenyje, kuriame ji buvo sukurta“, Albertas Einšteinas pakartotinai sakydavo prieš daug metų. Užtat rinkos šalutiniai poveikiai yra ištaisomi judant į aukštesnį lygį t.y. ne pelno siekiančią sferą. Šiuo būdu dvi sferos yra visiškai subalansuojamos nesutrukdant nė vienos iš jų normalaus funkcionavimo.

(Bus daugiau)

_______________________________________________________________________________

Šaltiniai

Blanchard, O., and S. Fischer (1989) Lectures on Macroeconomics, MIT Press

Daly, H. (1996) Beyond Growth: The Economics of Sustainable Development, Beacon Press.

Demyanyk, Y. and O. Hemert (2008) “Understanding the Subprime Mortgage Crisis,” Federal Reserve Bank of St.

Louis, Table 1.

IMF (2008) World Economic Outlook, October.

IMF (2009) World Economic Outlook, April and October.

Krugman, Paul (2009) “How Did Economists Get So Wrong?” New York Times, Sep. 2.

Minsky, Hyman (1982) Can “It” happen Again? M.E. Sharpe.

Stiglitz, Joseph (2009) quoted in Emerging Markets, World Bank/IMF Annual Meeting, October, Day 4, p. 3.

Trichet, Jean-Claude (2009) “A Paradigm Change for the Global Financial System,” speech given at the

International Colloquium roundtable, Paris, www.ecb.int.