Halal ir haram?

Halal (tariama chalal) yra arabų kalbos žodis, kuris nusako, kas yra leistina arba teisėta musulmonui.  Haram (tariama charam) yra priešingybė žodžiui halal ir reiškia, kas musulmonui yra draudžiama ir neteisėta.

Šie du terminai naudojami visuose žmogaus, besilaikančio islamo tikėjimo normų, gyvenimo aspektuose, ne tik kalbant apie maistą. Tačiau ne arabų arba nemusulmonų šalyse terminas halal yra labiau žinomas kaip susijęs su maistu. Be verslininkų naujų rinkų Islamo pasaulyje ir galimybių patekti į jas paieškų, tai lėmė ir tai, kad musulmonai (vietiniai, svečiai ar studentai) laikinai apsistoję ar gyvenantys šiose šalyse kaip Lietuva, nuolat susidurdavo su sunkumais dėl maisto, nerasdami halal produktų pasiūlos. Dėl šių pagrindinių priežasčių prieš 2-3 dešimtmečius buvo pradėtas „Halal” maisto sertifikavimas, o maisto produktai bei gaminiai, atitinkantys halal reikalavimus, pradėti žymėti „Halal” ženklu.

Būtina paminėti, kad dauguma produktų pagal savo prigimtį yra leistini (halal) valgyti musulmonams, pvz. daržovės, vaisiai, o kai kurie yra apskritai draudžiami (haram) – pvz. alkoholis ir kiauliena. Tačiau yra ir tokių, kurie leistini, jei jų išgavimo procesas atitinka tam tikras sąlygas ir būtent šių produktų leistinumą vartoti užtikrina  „Halal” sertifikavimas.

Reikalavimų maistui šaltiniai

Kiekvienas Žemės gyventojas yra suinteresuotas valgyti ne tik skanų, bet ir sveiką maistą.  Etninė ir religinė žmonių įvairovė paskatino pasaulio maisto pramonę pradėti gaminti tokią produkciją, kuri tiktų įvairioms vartotojų grupėms. Musulmonai  – viena iš gausiausių bendruomenių, skiriančių labai didelį dėmesį maistui. Reikalavimai leistiniems valgyti produktams yra apreikšti musulmonų knygoje Korane paties Aukščiausiojo Allaho, Kurio įsakymams jie paklūsta:

„O jūs, kurie patikėjote! Nedrauskite gėrybių, kurias jums leido Allahas, ir neperženkite leidžiamų ribų. Iš tiesų Allahas nemyli prasikaltėlių. Ir maitinkitės tuo, ką kums skiria Allahas, leidžiamu, maloniu. Ir bijokite Allaho, Kurį jūs tikite!” (Koranas 5:87-88)*

„Uždrausta jums dvėseliena ir kraujas, ir kiauliena, ir tai, kas paskersta ne vardan Allaho (Dievo) (vardan kažko kito), ir tai, kas pasmaugta (arba užduso pats), kas buvo žiauriai nudobta (arba mirė nuo smūgio), užsimušė krisdamas iš aukščio, ir kas užbadyta ragais (iki mirties) arba sudraskyta (valgyta) laukinio žvėries, <…> – ir tai, kas paskersta aukojimams, ir draudžiama dalinti strėlės metimu.  Visa tai – nešvarybės.” (Koranas 5:3)*

„Šėtonas trokšta sukurstyti tarp jūsų nesantaiką ir neapykantą su vynu (viskas, kas svaigina) ir azartiniais žaidimais, ir nukreipti jus nuo Allaho paminėjimo ir nuo maldos. Argi nenustosite tai darę (po išaiškinimo jums)?” (Koranas 5:91)*

„Halal” – produktų kokybės ženklas

„Halal” produkcijos vartojimas užima ypatingą vietą pasaulinėje maisto produktų rinkoje. Kas ketvirtas pasaulio gyventojas yra musulmonas, todėl nors „Halal” verslas dažniausiai orientuotas į Islamo pasaulį, jis tiek pat aktualus ir Vakarams, Skandinavijos šalims ar Europai. Paskutiniuoju metu kilo ir Lietuvos verslininkų susidomėjimas šia produkcija ir jos paklausa Islamo pasaulyje, kai jiems tapo aktualus klausimas, kuo kompensuoti savo prarastą mėsos rinką Rytų regione. Tačiau dėl globalizacijos Lietuvoje daugėja ir vietinių vartotojų, jų poreikiai taip pat įgauna naują pagreitį, todėl „Halal”  ženklu sertifikuota produkcija aktuali ir vietinei Lietuvos visuomenei.

Šis ženkas musulmonui suteikia garantiją, kad produktai gauti leistinu būdu, neprieštaraujančiu islamo reikalavimams, neturi sudedamųjų dalių, kurių negalima vartoti (pvz. kiaulienos, dvėselienos, kraujo, alkoholio), bei yra švarūs tiek tiesiogine, tiek dvasine prasme nuo bet kokių nuodėmių gamybos procese. Nemusulmonai, ypač Vakarų pasaulyje, „Halal” taip pat pažįsta kaip kokybės užtikrinimo ženklą. „Halal” etiketė vartotojui užtikrina saugumą, kokybę, švarumą ir etniškumą.

„Halal” sertifikavimo ypatumai

„Halal” sertifikatas griežtai reglamentuoja gyvūnų gerbūvį ir sveikatą, taip pat keliami specialūs reikalavimai skerdimo būdui ir įrankiams, maisto produktų sudėtinėms dalims, higienos bei veterinarijos reikalavimų užtikrinimui. Skerdimo ypatumas yra toks, kad gyvulys skausmą turi jausti kuo mažiau ir nepatirti streso. Tam net yra sukurti specialūs „streso hormono” kiekį matuojantys prietaisai.

„Halal” sertifikavimo procesas nėra sudėtingas, bet turintis tam tikrų ypatumų: pati produkcija turi būti tikrinama musulmono, kuris turi tinkamą pasiruošimą bei žinias apie „Halal” sertifikavimo ypatumus, išmano, praktikuoja ir vykdo islamo reikalavimus, bei yra įgijęs patirties maisto gamybos procese. Taip pat būtina patikima, patirtį ir gerą reputaciją turinti islamiška sertifikavimo organizacija, kuri teikia specialistus bei ekspertus, tikrinančius bei vertinančius „Halal” ženklu pažymėtą produkciją, ir suteikianti „Halal” sertifikatą.

Trys mitai apie „Halal” sertifikavimą

Tarp vartotojų ir gamintojų vyrauja keletas klaidingų įsitikinimų apie „Halal” sertifikatu pažymėtą produkciją. Dažniausiai pasitaikantys yra šie:

1) „Halal” sertifikavimas – tai paprasčiausias musulmono palaiminimas, kai po kažkokios specialiai sukalbėtos maldos produktas tampa halal. Tai – netiesa. Žodžių „Bismillahi Allahu Akbar”, kurie reiškia „vardan Dievo, Allahas yra Didis” ištarimas, atliekant gyvulio skerdimą, yra tik vienas etapų tam, kad mėsa taptų halal. Tačiau pats „Halal” sertifikavimas yra keletos procesų visuma, užtikrinanti tiek produkto sudėtinių dalių, tiek pagrindinio produkto išgavimo ir gamybos atitikimą islamo reikalavimams.

2) Jei produkte nėra kiaulienos arba alkoholio, jis yra halal. Tai – netiesa. Draudimas vartoti kiaulieną ir alkoholį yra absoliutus, tačiau tam, kad produktas būtų leistinas vartoti, kitokios mėsos ar kai kurių produktų sudedamųjų dalių išgavimo ar gamybos procesas taip pat turi atitikti tam tikras sąlygas.

3) Visa mėsa, išskyrus kiaulieną, yra halal.  Tai – netiesa. Reikalavimų mėsai ir gaminiams iš jos yra daugiau, bet pagrindinis iš jų yra tas, kad draudžiama valgyti mėsą tų gyvūnų, kurie buvo paskersti ne pagal islamo reikalavimus.

__________________________________________________________________

*Pateikiant Korano vertimą į lietuvių kalbą remtasi knyga „Koranas. Literatūrinių prasmių vertimas”, Kronta, 2010.

_________________________________________________________________________________

Paruošė islamasvisiems.lt