Draudimų mėnesiai

Pagal islamiškąjį mėnulio kalendorių radžab (رَجَب) yra septintasis iš dvylikos mėnesių. Jo arabiškas pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „gerbti“. Radžab yra vienas iš keturių draudimų mėnesių, turinčių ypatingą svarbą musulmonams.

Allahas Aukščiausiasis sako Korane:

„Iš tiesų, Allaho mėnesių skaičius yra dvylika mėnesių. Taip buvo įrašyta Allaho Rašte ir tądien, kai Jis sukūrė padanges ir žemę. Iš jų – keturi draudimų mėnesiai. Tai – tvirta religija: nedarykite per juos blogio sau patys.“ (Koranas, 9:36)

Trys Kūrėjo draudimų mėnesiai seka iš eilės: tai dzul-kada (11), dzul-chidža (12) ir mucharram (1), o radžab mėnuo yra ketvirtasis iš jų, einantis po džumada (6) mėnesio prieš šaban (8) mėnesį. Tai paminėta patikimame Abu Bakr (tebūnie Allah juo patenkintas) perduotame chadise.

Iš visų (dvylikos) mėnesių Allahas سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى išrinko keturis, nustatė ju metu tam tikrus draudimus ir padarė juos draudimų mėnesiais, pabrėždamas jų neliečiamumą, griežčiau bausdamas už nuodėmes jų metu ir padidindamas atlygį už gerus darbus, atliktus per juos. Skriauda, padaryta per draudimų mėnesius yra didesnė ir svaresnė nei skriauda, atlikta kitu metu.¹

Taip pat šiais laikotarpiais draudžiama kovoti, išskyrus tada, kai būtina gintis.

Allahas Visagalis sako Korane:

„Draudimų mėnuo – už draudimų mėnesį. O už draudimų nesilaikymą – atpildas (pelnyta bausmė). Jeigu kas nors pasikėsina prieš jus, tai ir jūs pasikėsinkite prieš jį panašiai, kaip jis pasikėsino prieš jus. Ir bijokite Allaho, ir žinokite, kad Allahas – su dievobaimingaisiais! (Koranas, 2:194)

Vienas iš šių draudimų tikslų – palengvinti žmonėms chadžo ir umros atlikimą. Dzul-kada mėnuo, einantis prieš chadžo mėnesį, buvo padarytas draudimų mėnesiu, nes jo metu susilaikoma nuo kovojimo. Kitas mėnuo – dzul-chidža – buvo padarytas draudimų mėnesiu, nes tai chadžo mėnuo, kurio metu atliekami chadžo ritualai. Po jo einantis mucharram mėnuo tapo draudimų mėnesiu dėl to, kad būtų galima saugiai grįžti į namus po chadžo atlikimo. 

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, jog draudimų mėnesių metu:

1) draudžiama vykdyti karinius veiksmus, išskyrus gynybos atveju;

2) nuodėmių darymas užtraukia dar didesnę bausmę nei kitais mėnesiais.

Išnašos:

[1] Ibn Kathir Korano 9-osios sūros „Atgaila“ 36-osios ajos tafsyras.