Maršrutas:  Kaunas – Vilniaus rajonas – Vilniaus miestas – Kėdainiai – Kaunas

Pirmą birželio mėnesio savaitgalį, šeštadienį, organizavome antrąją išvyką „Islamo paveldas Lietuvoje”. Pajudėjome nuo Kauno mečetės link Vilniaus ir Kėdainių. Sunku trumpai ar keliais žodžiais apibūdinti šios išvykos akimirkas, todėl nusprendėme pasidalinti kelių bendrakeleivių patirtimis bei mintimis.

Aiša, nauja musulmonė, mums rašo:

Noriu trumpai pasidalinti savo pirmosios kelionės su sesėm musulmonėm įspūdžiais. Visų pirma, labai dėkoju kelionės organizatoriams, kurie taip puikiai padirbėjo. Prisipažinsiu, kad kelionės labai laukiau, nes daugumos sesių dar net nežinojau. Tai buvo puiki proga susipažinti ir tuo pačiu kartu atrasti Islamo paveldą Lietuvoje. Kelionė buvo kupina džiaugsmo, puikios nuotaikos, jaunatviškos energijos, o Allah noru ir oras buvo puikus! Kiekviena kelionė būna įspūdinga, tačiau ši išvyka man buvo labai ypatinga. Man buvo be galo smalsu ir įdomu pamatyti bei aplankyti kiekvieną Lietuvoje esančią mečetę, susipažinti su jos architektūra, istoriniu kontekstu ir apžvelgti viską iš vidaus. Ir taip, kiekviena mečetės siena, lenta, kilimėliai ir raštai vis pasakojo savo skirtingą atsiradimo istorija. Istorijos, kurias papasakojo skirtingi asmenys, privertė susimastyti apie tai, dėl kokių neįtikėtinų istorinių įvykių atsirado šios nuostabios mečetės. Kiekviena jų man ir, manau, mano sesėms paliko didžiulį įspūdį ir susižavėjimą. O aš juk gyvenu Lietuvoje ir net nepagalvojau, kad yra tokių nuostabių statinių, papasakojančių ir Lietuvos istoriją! Taigi pabaigdama noriu pasakyti, kad kelionėje ne tik papildžiau savo žinių bagažą, bet ir pajaučiau dar didesnį ryši su Dievu. Taip pat susipažinau ir geriau pažinau savo nuostabias seses musulmones, kurios man parodė, kokia yra nuostabi meilė tarp bendruomenės narių ir rūpestis vieni kitais. Islamas – tai viena didelė šeima. Mashallah (tai, ką panorėjo Allah – red. pastaba) ♡ mano širdis džiaugiasi ir laukia tolimesnių kelionių.

Hayat, musulmonė, mums rašo:

Kas virš medžių kyšo? Sidabrinis kupolas, o štai ir visas pastatas – tai tamsi, rudai dažyta su iškiliu plieniniu stogu ir minareto kupolu, šaunančiu tarp medžių – Keturiasdešimt totorių kaimo mečetė. Juk taip netoli Vilniaus, vos 20 kilometrų, o tiek nedaug žinome apie ją tiek mes, musulmonai, tiek nemusulmonai.

Erdvi, jauki medinė – čia sienas puošia visų Lietuvos mečečių minaretų fragmentai, Korano ajos, kaligrafiniai Allah vardai…

O ar žinot, kodėl Keturiasdešimt totorių kaimas taip vadinamas? Šioje vietovėje buvo Vytauto apgyvendinti totoriai, kurių vienas turėjęs 4 žmonas, o jos pagimdžiusios po 10 sūnų. Taip ir prigijo šis pavadinimas…

O štai, dar kelio ruožas – ir matyti mažytė medinukė – Nemėžio mečetė. Taip norisi paimti ją ant delno!.. Kaip kad Napoleonas šv. Onos bažnyčią paimti ir nusinešt į Prancūziją norėjo…

Užbūrė jaukiu paprastumu, šiluma. Čia ir senovinis Koranas, kurį palytim rankom. Minbaras – į kurį nedrįsom lipti. Tai – islamiško pamokslo – khutbos vieta – ir net imamai palypėdavo tik ant antrojo laiptelio, o dar aukščiau – tik Pranašas, tegul būna ramybė jam, galėdavo atsisėsti.

Paklausę apie abiejų mečečių istoriją ir nūdieną, sugužėjom į autobusą. Ilga kelionė laukė – link Kėdainių. Reikia pasistiprint. Kita stotelė – Vilniaus musulmonų sunitų islamo centras – muftiatas.

Prie gausiai nukrauto stalo atsivėrė širdys – draugiškai besišnekučiuojant, ragaujant troškinį ir šimtalapį iš Nemėžio, vaišinantis arabiška kava – mezgasi pažintys, draugystės, kalbos…

Jau vėl į kelią – dabar – Kėdainiai. Einame per paslaptingą, beveik laukinį parką. Aplinkui tvenkiniai, visur žaluma bujoja. Kelio kryptį nuoroda pasako – Minaretas.

Ir šit – išnyra iš tankmės, praplėšęs debesis ir dangų, pro augmeniją prasimušęs – minaretas.

Artėjame. Minaretas didėja, kyla, auga. Štai ir laipteliai, vedantys aukštyn. Atsiverai visa grožybe paslaptingas minaretas. Vienišas. Bet didingas. Iškilus. Kaip ir jo istorija.

Taip noris palypėt aukščiau, beveik pasiek viršūnę – aukščiau nuo žemės link dangaus – arčiau prie Dievo. Ir kaip melodija dar nuskamba ausyse arabiškais rašmenimis užrašyta Korano ištrauka:

                                       ‏مَن ذَا الَّذِي يَشْفَعُ عِنْدَهُ إِلاَّ بِإِذْنِهِ

                                         Kas išdrįs stoti prieš Jį be Jo leidimo?

Tokia štai ši kelionė, pagardinta gyvenimo istorijom, tikėjimo atradimu. Kelionė per istoriją, kurios nežinom, nors ji – šalia mūsų.

Skaityti toliau. Islamo paveldas Lietuvoje I turas

Akimirkos iš išvykos: