Šventės yra Islamo religijos dalis. Švęsdami mes garbiname Aukščiausiąjį Allahą, o galimybė tai daryti yra Jo malonė mums.

Kokios šventės yra Islame?

Kai Pranašas ﷺ persikėlė į Mediną, šio miesto gyventojai šventė dviejų dienų šventę su žaidimais ir linksmybėmis. Jis paklausė: „Ką reiškia šios dienos?“ Jie atsakė: „Tai dienos, kai mes linksminamės, ir švenčiame jas nuo pagonybės laikų.” Tada Pranašas ﷺ pasakė jiems: „Iš tiesų, Allahas pakeitė jas dviem geresnėmis šventėmis: Aukojimo švente (Id ul Adcha) ir Pasninko nutraukimo švente (Id ul Fitr).” (chadisą perdavė Abu Daūd).

Šis chadisas nurodo, kad Aukščiausiasis Allahas musulmonams pakeitė ankstesnes šventes dviem šventėmis, paminėtomis šiame chadise.

Pats žodis „id” – „šventė” apibūdina šventimą reguliariai (pvz. kasmet), nustatytoje vietoje arba laiku. Iš to matome, kad kažkokio kasmetinio įvykio šventimas, apart švenčių paminėtų islame, yra draudžiamas.

Gal kam nors kyla klausimas: „O kaip gi Ašūros diena ir penktadienis? Argi tai nėra šventės?” Nurodymai dėl šių dienų yra Sunnoje ir todėl tai yra Islamo dalis. Kitos dienos apskritai nėra paminėtos ar nurodytos Islame. Tačiau šitos šventės nėra paminėtos pateiktame chadise, todėl musulmonai nešvenčia šių dienų pasilinksminimu, kaip tai daroma per Id ul Adchą arba Id ul Fitr. Ašūros dieną mes pasninkaujame, o penktadieniais mes susiburiame bendrai maldai, tačiau nešvenčiame ir nesveikiname vieni kitų su šiom dienom.

Šių dienų šventimo šalininkai dažnai sako, kad šventės yra reikalingos tam, kad artimieji žmonės galėtų susiburti kartu, nors tam tikrai nėra būtina sugalvoti specialios šventės. Tokie reguliarūs šventimai atėjo iš tų laikų, kai visuomenėje buvo susidariusi nuomonė, kad be priežasties geriantis žmogus yra alkoholikas, o jei jis geria kokia nors proga – manoma, kad viskas yra gerai. Šlovė Aukščiausiajam Allahui, kad musulmonams tokių nepatogumų neatsiranda.

Id ul Adcha – Aukojimo šventė

Id ul Adcha yra susijusi su hadžu (chadž). Hadžo (chadž) atlikimas yra vienas iš penkių Islamo stulpų. Jis pradedamas atlikti dvyliktąjį islamiško kalendoriaus mėnesį, žinomą kaip dzul chidžah. O pačią šventę Id ul Adchą viso pasaulio musulmonai švenčia dešimtąją dzul chidžah mėnesio dieną. Pirmosios dešimt dienų turi tam tikrų ypatumų. Šis garbinimo laikotarpis suteikia daug naudos, tokios kaip galimybę pasitaisyti savo trūkumuose ir grąžinti skolas už buvusius nusižengimus ar bet ką, kas buvo praleista. Id ul Adcha šventė dar išsiskiria tuo, kad jos metu, prisimenant Pranašo Abraomo (Ibrahimo) ir jo sūnaus Ismailo (Izmaelio) istoriją, aukojamos avys arba jaučiai, o paskerstų gyvulių mėsa padalinama tarp bendruomenės narių, didesniąją dalį skiriant vargingiesiems. Labai svarbus giminių, kaimynų lankymas, kvietimas į svečius musulmonus ir nemusulmonus.

Id ul Fitr – Pabaigos (pasninko nutraukimo) šventė

Dar vienas ypatingas metų laikas ir momentas musulmonų gyvenime  – Ramadanas. Tai yra devintasis islamiškojo mėnulio kalendoriaus mėnuo, kuriuo metu musulmonai, užjausdami vargšus ir siekdami apsivalyti savo sielas bei gauti Dievo malonę, visą dieną nuo aušros iki saulės laidos praleidžia be maisto ir vandens. Po Ramadano ateina laimės ir džiaugsmo šventė – Id ul Fitr . Šios šventės gili prasmė yra tame, kad musulmonai išreiškia dėkingumą Viešpačiui už suteiktą pagalbą atliekant ankstesnes dvasines pareigas garbinime. Ši diena vargingiesiems yra gerojo derliaus diena. Id ul Fitr surenka visas šeimas ir gimines kartu. Šią dieną musulmonai yra geri, dosnūs ir kantrūs visame, jie lanko vienas kitą, kviečia pas save į svečius ir vaišina savo draugus. Id ul Fitr – tai brolystės tikėjime šventė, kuri sustiprina draugystę tarp musulmonų ir skatina pagalbą vienas kitam. Tai diena, kada žmonės pamiršta apie savo nesutarimus ir visi renkasi kartu, nežiūrint į tai, kas yra vykę prieš tai. Kiekvienas šią dieną ieško susitaikymo ir atleidimo, jie spaudžia vienas kitam rankas. Jie džiaugiasi.

____________________________________________________________________________________________

© islamasvisiems.lt