Kelionė į Meką ir Mediną

Kelionė į Meką ir Mediną

Autorius: Islam G., 2019-01-05

Vardan Allaho Maloningojo Gailestingojo,

Šiais metais, prieš gruodį, viso pasaulio naujiems musulmonams buvo galimybė atlikti umrą į šventąsias musulmonams vietas. Išvyką organizavo VšĮ Švietimas ir paveldas. Apie tai, kaip atlikti umrą, ir jos reikšmingumą žinojau nuo pat islamo priėmimo dienos, tad labai noriai atsiliepiau į pasiūlymą ir susiplanavau savo darbo laiką taip, kad man pavyktų nors kartą gyvenime ten nuvykti. Užpildžiau anketą, pasidariau tarptautinį skiepų pasą ir užsisakiau umros vizą per agentūrą, specialiai akredituotą tokios vizos užsakymui. Kol laukiau vizos, ruošiausi. Labai maloniai apie šią piligriminę kelionę man papasakojo Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės administracija. Tai man suteikė daugiau pasitikėjimo ir noro tai atlikti.

Taigi iš Lietuvos susiruošėme dviese. Nepaisant įvairių keblumų, jau gruodžio 19 dieną buvome pasiruošę sunkiam skrydžiui iš Vilniaus į Mediną. Mūsų skrydis buvo varginantis ir su daug persėdimų, maršrutu Vilnius-Varšuva-Frankfurtas-Miunchenas-Amanas-Medina. Kelionė buvo ilga, tačiau  jaudinantis ir malonus jausmas, kad pagaliau mes – šventojoje žemėje, neapleido visą buvimo laiką.

Atvykę į Mediną, miestą, kuriame mirė ir yra palaidotas pranašas Muchammedas, buvome apgyvendinti viešbutyje netoliese Pranašo mečetės (arab. Masadžid an-Nabavi). Taigi ryte, atlikę ghusl, pasimeldėme antroje pagal svarbą islame mečetėje. Žinojau, kad ši mečetė yra didelė, kad daug žmonių joje lankosi, tačiau nuostabai nebuvo galo: pasigirsdavus azanui, tikintieji iš visų planetos kampelių srautu plūsdavo į Masadžid an-Nabavi mečetės teritoriją, kol galop pavirsdavo į didžiulę tikinčiųjų jūrą… Štai kur akivaizdu, kad žmonės iš skirtingų šalių ir net žemynų, skirtingų rasių tampa vieninga umma (bendruomene), kurią vienija tikėjimas į vienintelį Allahą. Neįmanoma žodžiais apibūdinti pačios mečetės grožio – tai reikia pamatyti.

Iš Mekkos kasdien atvežamas didelis kiekis švento zam-zam vandens. Po stiklinytę šio stebuklingo vandens išgerdavome po kiekvienos maldos. Šioje mečetėje yra „įrengtas“ Rojaus sodas (arab. al Raudah), šalia kurio yra Pranašo, taika ir ramybė jam, kapas. Atvykę tikintieji stengiasi toje ypatingoje vietoje pasimelsti, nes ten atlikta malda prilygsta maldai Rojuje. O malda atlikta šioje mečetėje tolygi tūkstančiui maldų, atliktų bet kur kitur, išskyrus Mekką. Ten atlikta malda tolygi šimtui tūkstančių maldų atliktų bet kur kitur.

Atsisveikinę su Pranašu, tebūnie jam taika ir ramybė, (ištarėme jam „assalamu aleikum”), autobusu išvykome į Mekką. Apsivilkę baltais drabužiais, mes panirome į ypatingą – ihram – būseną ir tapome piligrimais, siekiančiais atlikti umrą. Kai tik atvykome, iš karto apsistojome viešbutyje. Šiek tiek įsitaisė ir susitvarkę, skubėjome prie Kaabos, kur, įsilieję į maldininkų srautą, apėjome aplink ją 7 kartus prieš laikrodžio rodyklę (arab. at tauaf), atlikome kitas svarbias umros apeigas ir daug meldėmės. Savo laiką planavau taip, kad galėčiau kasdienę maldą atlikti šioje mečetėje. Tai ypatingas jausmas, ypatingas apdovanojimas už maldas.

Kartu su tikėjimo broliais iš visos Europos lankydavome dar daug svarbių vietovių. Iš viso buvo 200 piligrimų iš Europos ir ne tik, atvykusių pagal šią programą. Sutikau savo tikėjimo brolius ir iš kaimyninių šalių. Labai neapsakomas jausmas taip visiems kartu susitikti ir atlikti umrą kartu.

Organizatoriai taip pat nuvežė mus į Džiddos miestą, kur susitikome su šios kelionės rėmėjais. Įspūdinga, kai prie įėjimo mums buvo barstomi rožių lapeliai, dovanojamas kelioninis Koranas su krepšeliu ir kitas – su elektroniniu skaitytuvu-vertėju. Buvome skaniai pavaišinti ir žiūrėjome filmuotą medžiagą apie mūsų praleistą laiką-kelionę. Organizatoriai papasakojo mums apie sunkumus, patirtus šio projekto – World Umrah 2018 – skirto naujiems musulmonams, įgyvendinimo metu. Rėmėjai džiaugėsi, suteikę mums galimybę aplankyti islamo ištakų vietas, o mes jautėme begalinį dėkingumą šiems rūpestingiems žmonėms ir mūsų broliams tikėjime.

Dienos tirpo greitai, taigi jau gruodžio 30 dieną išskridome iš Džiddos oro uosto į Frankfurtą, po to į Varšuvą, o gruodžio 31 dieną 1 val. nakties nusileidome Vilniuje. Atskridome iš vietovės, kur mus šildė 40 laipsnių karštis, ir pasinėrėme į tirštą rūką, žiemos šaltuką…Oro uoste jau nekantraudami laukė tėvai, pavaišinę naminiais beliašais ir karšta kvapnia čiobrelių arbata. Namuose buvome 4 val. ryto, miegui nebuvo laiko, nes norėjosi visiems išdalinti lauktuves bei pasidalinti įspūdžiais. Aš supratau, koks didelis turtas turėti tikėjimo brolius bei mylinčius tėvus.

Nuoširdus ačiū visiems prisidėjusiems prie šios nuostabios kelionės. Tegul Allah jus visus laimina. Amyn.

@islamasvisiems.lt