Meilės išraiška ir intymumas islame: kur yra riba?

Šiuolaikinėje visuomenėje dažnai kyla klausimų apie tai, kaip islamas vertina meilės išraišką ir kuo ji skiriasi nuo intymumo. Kartais šios sąvokos painiojamos, todėl atsiranda klaidingas įspūdis, kad islamas draudžia rodyti meilę ar šilumą artimiesiems. Taip pat neretai pasitaiko nuomonių, jog islamo vertybės sunkiai dera įvairialypėse visuomenėse, kuriose gyvena skirtingų kultūrų, tradicijų ir įsitikinimų žmonės. Tačiau islamas yra universali religija, kurios pagrindinės vertybės – pagarba, gailestingumas, šeimos svarba, teisingumas ir atsakomybė – yra suprantamos ir vertinamos įvairiose pasaulio kultūrose. Iš tikrųjų islamas skatina meilę, pagarbą ir nuoširdų bendravimą, tačiau kartu nustato tam tikras ribas, susijusias su privatumu, kuklumu ir pagarba aplinkiniams.

Meilė islame yra vertybė

Korane sutuoktinių santykiai apibūdinami per meilės (mawadda) ir gailestingumo (rahma) sąvokas. Islamas nelaiko intymumo tabu ar uždrausta tema. Priešingai, emocinis ir fizinis artumas tarp sutuoktinių yra laikomas natūralia ir svarbia santuokinio gyvenimo dalimi. Islamas skatina meilę, švelnumą ir tarpusavio artumą, tačiau kartu pabrėžia privatumo ir kuklumo svarbą. Tai, kas yra intymu, nėra smerkiama – tai tiesiog nėra skirta viešam demonstravimui.

Todėl, kai musulmonų bendruomenė kalba apie intymumą, ji nesiekia neigti žmogaus jausmų ar poreikių. Priešingai, ji primena apie pagarbą sau ir kitam žmogui, apie gebėjimą saugoti savo ir kito orumą. Islamas moko, kad stiprūs jausmai, troškimai ir artumas yra natūrali žmogaus prigimties dalis, tačiau jų viešas demonstravimas gali sumenkinti tai, kas yra gražu, privatu ir vertinga. Kuklumas šiuo atveju nėra meilės slėpimas, bet pagarba sau, savo santykiams ir aplinkiniams.

Pranašas Muhammedas (ramybė jam) savo pavyzdžiu rodė švelnumą šeimos nariams, vaikams ir artimiesiems. Islamo tradicijoje pabrėžiama, kad geras žodis, rūpestis, dėmesys ir nuoširdi šypsena yra tikėjimo ir gero charakterio dalis. Tikintieji raginami pasitikti vieni kitus su šypsena ir geranoriškumu.

Šypsena, apsikabinimas ir bučinys – natūrali meilės išraiška

Islamas nelaiko meilės demonstravimo savaime blogu ar draudžiamu reiškiniu. Priešingai, pasitikti artimuosius su šypsena, džiaugsmu ir pagarba yra sveikintina. Tarp šeimos narių ir artimųjų priimtinos tokios meilės išraiškos kaip šypsena, šiltas pasisveikinimas, apsikabinimas, pagarbus bučinys, rūpestis ir dėmesys.

Pranašo Muchammedo (ramybė jam) gyvenimas rodo, kad meilė ir švelnumas buvo neatsiejama jo charakterio dalis. Vieną dieną jis pabučiavo savo anūką Hasaną. Tai pamatęs Al-Akra ibn Habisas nustebo ir pasakė:

„Aš turiu dešimt vaikų, tačiau nė vieno iš jų niekada nesu pabučiavęs.“

Tuomet Pranašas (ramybė jam) atsakė:

„Kas nerodo gailestingumo kitiems, tam nebus parodytas gailestingumas.“

Šis hadisas atskleidžia, kad meilės rodymas vaikams yra ne silpnumo požymis, bet gailestingumo ir gero charakterio išraiška. Kaip ir daugelyje pasaulio kultūrų, islame tarp šeimos narių ir artimųjų priimtinos natūralios meilės ir šilumos išraiškos: šypsena, apkabinimas, pagarbus bučinys, nuoširdus pasisveikinimas, rūpestis ir dėmesys vienas kitam. Pranašo Muhammedo (ramybė jam) pavyzdys rodo, kad tokie gestai yra visiškai natūrali žmonių bendravimo dalis ir padeda stiprinti šeimos ryšius bei tarpusavio pagarbą.

Kartais meilės išraiškos klaidingai sutapatinamos su intymumu. Tačiau islamas aiškiai skiria natūralų žmogišką švelnumą ir pagarbą nuo privataus romantinio bei seksualinio artumo. Šypsena, apsikabinimas ar pagarbus bučinys artimajam nėra tapatūs intymumui. Priešingai, Pranašo Muhammedo (ramybė jam) gyvenimas rodo, kad meilės demonstravimas šeimoje yra gailestingumo, gero charakterio ir stiprių tarpusavio ryšių ženklas.

Kas yra intymumas?

Islamo požiūriu intymumas pirmiausia susijęs su privačiu emociniu ir fiziniu sutuoktinių artumu.

Jam priskiriama:

• romantiškas fizinis artumas;
• aistringi bučiniai;
• seksualinio pobūdžio glamonės;
• lytiniai santykiai;
• kiti veiksmai, skirti tik sutuoktinių tarpusavio santykiams.

Tokie santykiai islame laikomi vertingais ir svarbiais, tačiau jie priklauso privačiai šeimos erdvei, o ne viešajam gyvenimui.

Kodėl mečetėse ir jos teritorijoje galioja kitokios elgesio normos?

Mečetė yra maldos, susikaupimo, žinių ir dvasinio augimo vieta. Todėl joje tikimasi elgesio, atitinkančio šios vietos paskirtį.

Tai nereiškia, kad žmogus negali nusišypsoti savo sutuoktiniui, vaikui ar draugui. Tačiau romantiško ar seksualinio pobūdžio elgesys nėra laikomas tinkamu mečetės aplinkoje, nes gali nukreipti dėmesį nuo religinės vietos paskirties ir trikdyti kitus lankytojus.

Svarbu suprasti, kad:

• šypsena nėra intymumas;
• pagarbus pasisveikinimas nėra intymumas;
• apsikabinimas su artimu žmogumi savaime nėra intymumas;
• meilės ir pagarbos rodymas nėra draudžiamas.

Islamas moko pusiausvyros – rodyti meilę, tačiau išlaikyti kuklumą ir pagarbą aplinkai.

Pabaigai

Islamas nėra religija, kuri draudžia meilę. Priešingai – jis ragina tikinčiuosius būti švelnius, rūpestingus ir dėmesingus vieni kitiems. Šypsena, šiltas pasisveikinimas, apsikabinimas ar pagarbus bučinys artimajam yra natūrali ir sveikintina meilės išraiška. Tuo pačiu islamas primena, kad intymūs ir seksualinio pobūdžio santykiai turi išlikti privačia sutuoktinių gyvenimo dalimi.

Tikroji meilė islame pasireiškia ne tik jausmais, bet ir pagarba, atsakomybe, gerumu bei gebėjimu tinkamai elgtis kiekvienoje situacijoje.