Įvyko pirmieji bendri mokymai moterims apie jų įgalinimą bendruomenės veikloje

Lietuva, įvairaus kultūrinio kraštovaizdžio šalis, oficialiai pripažįsta religinių ir etninių mažumų teises, įskaitant musulmonus. Nors Lietuvos musulmonų bendruomenė yra santykinai nedidelė kitų religinių grupių kontekste, ji apima tiek vietinius musulmonus totorius ir lietuvius, kurie gyvena šioje šalyje jau seniai, tiek neseniai atvykusius tautinių mažumų imigrantus, kurie suteikia Lietuvai ekonominę naudą.

Lietuvos vyriausybė oficialiai pripažino islamą (musulmonų-sunitų) kaip tradicinę religiją, lygiavertišką kitiems tikėjimams Lietuvoje, tačiau minimaliai deda pastangas ginti šios religinės bendruomenės mažumų teises. Bendruomenė dažnai paliekama nuošalyje ir turi pati ieškoti sprendimų ir resursų savo veiklai puoselėti, įskaitant saugoti ir prižiūrėti istorinius religinės paskirties pastatus, tokius kaip mečetės, kurių visoje Lietuvoje išliko vos kelios. Pažymėtina, kad nuo Nepriklausomybės laikų šiai bendruomenei dėl politinių nesklandumų jau daug metų nesuteikiamas leidimas pastatyti šiuolaikinę mečetę Vilniaus mieste, vietoje nugriautos dar sovietmečiu. Toks sprendimas tik dar kartą parodo negebėjimą suteikti laisvę šiai tautinei mažumai ir leisti puoselėti savo tautinius ir religinius poreikius. Dėl to Lietuvos visuomenė praranda galimybę susipažinti su šios bendruomenės kultūrine ir religine aplinka bei kovoti su diskriminacija šios bendruomenės atžvilgiu.

Nevyriausybinė organizacija „Švietimas ir paveldas”, bendradarbiaudama su Vilniaus ir Kauno musulmonų bendruomenėmis, stengiasi užtikrinti, kad šios mažumos teisės būtų gerbiamos pagal Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Ši konvencija įpareigoja gerbti tautinių mažumų teises ir laisves, kovoti su diskriminacija, užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą, saugoti ir plėtoti tautinių mažumų savitumo dalis – kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą, garantuoti teisę į švietimą, saviraiškos laisvę gimtąja kalba ir skatinti dalyvavimą viešajame gyvenime. Šios bendruomenės tautinių mažumų atstovai turi lygias teises kaip ir kitos mažumos Lietuvoje, todėl jie gali laisvai reikšti savo kultūrines ir religines tradicijas, įskaitant kultūrinių, religinių ir etinių vertybių puoselėjimą bei išsaugojimą.

Skatinant šių tautinių mažumų integraciją į visuomenę per tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą, kartu su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet gegužės mėn. 25 d. buvo organizuoti mokymai moterims „Moterų įgalinimas bendruomenės veikloje: jų teisės ir pareigos”. Šie mokymai apie moterų įgalinimą ir jų vaidmenį visuomenėje siekia mažinti atotrūkį, baimę ir netoleranciją tarp skirtingų tikėjimų ir kultūrų atstovų Lietuvoje. Mokymuose buvo aptarta, kaip svarbu moterims žinoti savo teises ir pareigas tiek šeimoje, tiek bendruomenėje, skatinant švietimą, ekonominį savarankiškumą ir aktyvų dalyvavimą socialinėje veikloje.

Mokymų tikslas buvo paskatinti moteris tapti lyderėmis savo bendruomenėse, įgyti pasitikėjimo savimi ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. Dalyvės dalijosi savo asmeninėmis istorijomis ir sėkmės pavyzdžiais, pabrėždamos bendradarbiavimo svarbą.

Mokymų metu buvo nagrinėjamos kliūtys, su kuriomis susiduria moterys, streso mažinimo būdai ir teigiamų pojūčių ugdymas. Viena iš sesijų buvo vedama sveikatos ir gerovės specialistės Vaidos Vaižmužytės, kuri yra sertifikuota klinikinė hipnoterapeutė. Sesijos metu dalyvės galėjo atvirai kalbėti apie savo stipriąsias ir silpnąsias puses, baimes ir pojūčius, skatindamos viena kitą bei ieškodamos bendrų sprendimų.

Kitame mokymo etape buvo nagrinėjama tema „Reputacija su ar be religijos”, kurią vedė lektorė Ieva Vasiliauskienė. Dalyvės sužinojo daug svarbių dalykų apie reputacijos svarbą ir pareigas, susijusias su atliekamomis pareigomis. Buvo paminėta, kad islamo religijoje šie dalykai yra esminiai planuojant savo atsakingas pareigas ir veiklas. Ieva Vasiliauskienė yra lektorė, turinti daug patirties asmeninio ir profesinio tobulėjimo srityje, ypač akcentuojanti etiško elgesio ir atsakomybės svarbą.

Mokymų pabaigoje buvo aptarta sėkmingo savanorystės vaidmens bendruomenėje tema, kurią pristatė Kauno musulmonų bendruomenės savaitgalinės mokyklos „Minaretas” mama savanorė Fatima Laurita ir viešosios įstaigos „Švietimas ir paveldas” projektų vadovė Nelli Mažitova. Buvo pabrėžta, kad savanorystė yra nepaprastai svarbus veiksmas bendruomenėje, nes ji leidžia moterims dalyvauti ne tik savo religiniuose apeigose, bet ir remti savo vietinę bendruomenę, tobulėti joje asmeniškai ir daryti teigiamą socialinį poveikį. „Savanorystė stiprina bendruomeninius ryšius ir skatina visuomenines vertybes kaip atjauta ir tarnavimas kitiems”, – paminėjo vadovė Nelli.

Draugiškoje ir svetingoje aplinkoje moterys lengvai įsitraukė į mokymų diskusiją ir atvirus pokalbius, išreiškė savo poreikius ir idėjas. Buvo išreikšta nuomonė, kad moters dalyvavimas bendruomenės veikloje savo pozityviu pavyzdžiu gali skatinti jaunas mergaites prisidėti prie tokios pačios savanoriškos veiklos, užsiimti naudinga veikla, gauti naudingus patarimus kaip kovoti su skurdu, rūpintis savo sveikata, skatinti teisingumą ir lygybę, bei turėti palaikymą siekiant aukštojo išsilavinimo ar tobulėti profesinėje srityje.

Mokymai „Moterų įgalinimas bendruomenės veikloje: jų teisės ir pareigos“ yra MARIO programos dalis, remiama Europos Sąjungos, bendradarbiaujant su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet.