Kodėl mečetes vadiname Allaho namais?

Mečetės statomos tam, kad musulmonai atliktų maldą Aukščiausiajam. „Masdžid“, išvertus iš arabų kalbos, reiškia vietą, kurioje atliekamas sukniubimo veiksmas maldos metu (arab. sudžud).

Pagal islamą maldai atlikti, kreiptis į Allahą maldomis arba kitais garbinimo veiksmais nereikia jokios ypatingos vietos. Viešpaties garbinimą galima atlikti visur. Tačiau būtent mečetės su aukštais minaretais, kurie krypsta į dangų, parodo, kad šioje vietoje gyvena musulmonai, šiame mieste yra musulmonų bendruomenė, gyvenanti pagal islamo religijos įstatymus.

Mečetė – tai ne tik vieta maldai atlikti. Ilgą laiką mečetės buvo civilizacijos centrai. Pirmojoje Pranašo mečetėje (arab. Masdžid-un-nabi), kuri buvo pastatyta Pranašo gyvenimo metais, buvo atidaryta mokykla „Suffa“, kuri tapo religinio švietimo centru. Mokytoju joje buvo pats Pranašas Muchammedas (tebūnie jam taika ir Allaho palaima). Pranašo mečetė buvo centras, kur musulmonai susirinkdavo, melsdavosi, skaitydavo Koraną. Musulmonai mokėsi religijos pas Pranašą, ten pat diskutavo ir sprendė įvairius klausimus, priimdavo kitų kraštų pasiuntinius ir tvarkė valstybinius reikalus. Vėliau šalia mečečių musulmonai pradėjo statyti mokyklas (arab. madrasah), prieglaudas vargingiems ir benamiams, bibliotekas, ligonines ir pirtis. Mečetės tapo švietimo, mokslo, kultūros ir žinių skleidimo centrais.

Mečetes vadiname Allaho namais, nes jose musulmonai garbina Allahą ir dirba vardan Allaho, šlovina Jį, prašo Jo malonės ir nuodėmių atleidimo. Per pamokymus ir pokalbius musulmonai mečetėse sužino tai, kas yra leidžiama ir draudžiama mūsų religijoje, gauna žinių apie Pranašo gyvenimą ir jo aukštas moralines normas, kuriomis musulmonai taip pat siekia vadovautis savo kasdienybėje.

Kiek Lietuvoje yra mečečių? Nuoroda

@islamasvisiems.lt