Laiškai apie islamą – 10 d. Islamo mokslininkų pozicija apie khauaridž

Islamo mokslininkų pozicija apie khauaridž

(II dalis)

(Ankstesnis straipsnis: Laiškai apie islamą – 9 d. Kokia yra Islamo pozicija teroristinių grupuočių atžvilgiu?)

Khauaridž sekta pavojinga visam islamiškam pasauliui, būtent todėl Pranašas ﷺ ne kartą įspėjo mus apie jų ypatingą kenksmingumą. Mes turime mokėti atskirti juos ir vengti bet kurių khauaridž bruožų. Deja, mūsų laikais iš nežinojimo daugelis musulmonų perėmę kai kuriuos khauaridž bruožus, net neįtardami apie tai. Kitame straipsnių cikle „Laiškai apie islamą” aptarsime kokie tai bruožai ir kaip apsaugoti save ir neatsidurti tokioje sektoje.

Ankstyvieji Islamo mokslininkai apie khauaridž

Imamas Al-Adžiuri (angl. Al-Ajurri) savo knygoje, pavadintoje „Aš-Šarija“, rašė: „Neleistina tam, kuris mato atsiradusį khavaridžą, sukilusį prieš lyderį, nesvarbu, ar jis teisingas, ar opresorius, ir surinkusį sau grupuotę, pakėlusį kardą ir įteisinusį musulmonų žudymą, neleistina tam, kuris tai mato, žavėtis jo Korano recitavimu, maldos ilgumu ar nuolatiniu pasninkavimu nei jo įmantriais žodžiais ir idealogija, nes ši akivaizdžiai yra khauaridžų.“

Šeikhas Ibn Taimija (angl. Ibn Taymiyyah) pasakė: “Khauaridž kenksmingesni musulmonams nei žydai ar krikščionys. Jie stropiai žudo nesutinkančius su jais musulmonus. Jie leidžia musulmonų kraujo praliejimą, jų turto užgrobimą, jų vaikų žudymą ir skelbimą netikinčiais“.

Niekas neturi teisės kėsintis į musulmono gyvybę ar turtą, o teisė skirti mirties bausmę šarijos nustatytais atvejais priklauso tiktai musulmonų valdovui arba įgaliotam teisėjui (kaip ir visų kitų bausmių skyrimas). Mirties ar kitų bausmių paskyrimas ir atlikimas be valdovo įsakymo yra linčo teismas ir anarchija, kuriems nėra vietos islame [1].

Pranašas ﷺ pasakė: „Tas, kuris apkaltino musulmoną netikėjimu, panašus į tą, kuris jį nužudė!“ (At-Tabarani)

Dabartiniai islamo mokslininkai apie khauaridž

Islamo žinovai paskutiniuosius du šimtus metų nesiliovė kalbėję ir rašę apie khauaridž, šiuo metu tai daro tokie garsūs islamo mokslininkai kaip šeikhas Ibn Baz, Al-Albani, Ibn Al-Usaimin, Rabi bin Hadi, Muqbil bin Hadi, Achmed Al-Nadžmi (angl. Ahmad Al-Najmi), Zaid Al-Madkhali (angl. Zayd al-Madkhali), Abd Al-Muchsin Al-Abbad (angl. ‘Abd al-Muhsin al-‘Abbad) ir daugybė kitų. Jokie kiti musulmonai taip aršiai nepuola khauaridž kaip islamiškos mokyklos, mečetės, centrai ir žinovai Vakaruose. Tai yra dėl to, kad khauaridž be jokio pagrindo asocijuojami ne tik su islamu, bet ir su nuolankiais musulmonais, kurie seka ir praktikuoja islamą pagal paranšo Muchammedo mokymą, kas yra grubi klaida ir didelė neteisybė.

Šeikhas Ibn Usaimin (angli. Ibn Utaimyn), po sprogdinimo Saudo Arabijoje, pasakė: „Be abejonės, kiekvienas turintis proto, nebus patenkintas tokiu dalyku, juo labiau tikintis, nes tai prieštarauja Koranui ir Sunai. Tai yra žala islamui tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Tai didžiulis nusikaltimas, bet neteisingieji nelaimės. Greitai, in ša Allah, jie sulauks su kaupu savo atpildo. Žinių studentai privalo aiškinti žmonėms, jog šis kelias yra blogio – tai khauaridž, kurie padarė musulmono kraujo praliejimą leidžiamu, kelias“.

Paklausė šeikho Ibn Baz: „Ką jūs pasakysite apie tuos, kurie nelaiko paklusnumo musulmonų valdovams būtinybe?” Jis atsakė: „Paklusnumas yra privalomas. O kas liečia bendruomenės skaldymąsi ir maištą prieš valdovą – tai išties yra didelė nedorybė, kuri priklauso khauaridž religijai.“

O dėl šiuolaikinių arabų valdovų tikėjimo ar netikėjimo sprendžia mokslininkai šarijos teisme, o ne įvairiausi savo aistrų sekėjai interneto svetainėse.

**Trumpa šių dienų khauaridžų atsiradimo istorija**

Dabartiniai khauaridžai kilo iš įvairių musulmonų kraštų XXa. pab. Jų pradininku laikomas egiptietis Saidas Kutbas (angl.Sayyid Qutb), kuris prieš priimdamas islamą, 15 metų buvo įsitraukęs į materialistinės filosofijos pakraipas (marksizmą, komunizmą) ir sietas su egiptiečių nacionalistų partija.

1940-ojo dešimtmečio pradžioje jis buvo propagandinio laisvųjų masonų ložės Egipte laikraščio „Egipto Valdžia“, palaikiusio Jungtinių Valstijų ir britų pajėgas kovoje prieš Hitlerį, redaktorius. Pradėjęs rašyti apie islamą (1940-ojo dešimtmečio pabaigoje), Said Kutb supynė savo komunistinę ir socialistinę praeitį su menkomis islamo žiniomis bei klaidingu ankstyvosios islamo istorijos supratimu, atmesdamas nemažą dalį Pranašo ﷺ pasekėjų. 1953 m. jis prisijungė prie Musulmonų Brolijos ir ėmėsi kurti ekstremistinę doktriną, liedamas pyktį ant pirmosios valdžiusiosios islamo dinastijos – Umajadų – ir nuo jos perėjęs prie visų savo laiko musulmonų bendruomenių kritikos. Said Kutb aiškiai teigė visas musulmonų bendruomenes esančias paklydusias ir neturinčias nieko bendra su islamu. Jis tvirtino, esą visi musulmonai grįžę prie priešislaminio religijos neišmanymo (džahilija, angl. jahiliyyah). Taip nemokšiškai ir demagogiškai, leninistiniu stiliumi jis rašė veikalus, kviesdamas į tarptautines revoliucijas visose be išimties islamiškose šalyse. Nukreipti į musulmonų bendruomenes, šie veikalai davė pradžią takfir (ekskomunikaciją vykdančioms, skelbiančios netikinčiaisiais visus, kurie vykdo nuodėmes) ekstremistų grupėms, per kelis dešimtmečius išpopuliarėjusioms visuose musulmoniškuose kraštuose.

Siekiant išteisinti radikalią doktriną, buvo iškraipytas džihado, kaip visuotinės kovos prieš agresiją, supratimas ir kiti islamo aspektai. Musulmoniškose šalyse pradėtas maištas. Remdamiesi anti-islamine idealogija, khauaridžai įsitraukė į nekaltų žmonių, musulmonių moterų ir vaikų žudymus, sprogdinimus ir skerdynes 70-aisiais, 80-aisiais ir 90-aisiais metais, prieš perkeldami terorizmą į Vakarų šalis. Iš esmės khauaridžai vykdo teororo aktus prieš musulmonų bendruomenes jau beveik 1400 metų.

Al-Kaida (angl. al-Qaeda) ir ISIS

Al-Kaida (angl.al-Qaeda) ir ISIS lyderiai seka Said Kutb idealogija. Ne taip seniai khauaridžų grupuotės iš kitų šalių persikėlė į Siriją, kur sukėlė revoliuciją prieš radikalios šiitų grupuotės Nusairi (angl.Nusayri) lyderį Bašarą Al-Asadą. Ekstremistai sulaukė taktinės pagalbos iš Vakarų, nes Bašaro Al-Asado nuvertimas nuo valdžios buvo šių strateginis tikslas. Dėl silpnos ir nemotyvuotos armijos Irake su al-Kaida sieti asmenys perėmė šiaurinių šalies dalių kontrolę ir paskelbė savo „Islamo valstybę“. Taip, kaip juos ir apibūdino Pranašas Muchammedas ﷺ, prisijungusieji prie islamo kalifato ir apsišaukėlio kalifo, Abu Bakr al-Baghdadi, buvo jauni, kvaili ir siauraprotiški, užvaldyti savo pačių emocijų ir žinių apie islamo šariją trūkumo. Naivu tvirtinti, esą musulmonų valdžios atstovai remiantys ISIS, ypač Persijos įlankos šalyse, nes ISIS šių šalių valdžią ir jai paklūstančius žmones laiko netikinčiaisiais, blogesniais net už ne musulmonus ir dar labiau vertais žudymo. Musulmonų valdžios atstovams remti khauaridžus nėra jokios prasmės.

Barbariški jų veiksmai

Imamas Ibn Šihab Al-Zuhri (angl. Ibn Shihab al-Zuhri) (teatlygina jam Dievas) yra pasakęs: „Nukirsta galva niekada nebuvo atnešta Pranašui ﷺ, net po Badr mūšio. Ji buvo atnešta Abu Bakr‘ui (teatlygina jam Dievas), kuris tokį veiksmą uždraudė.“ Khauaridžai vykdo nusikalstamas veiklas, tokias kaip giljotinavimas. Priešo galvos nukirtimas kare nėra islamo praktika, ji niekad nebuvo vykdoma Pranašo ﷺ ar jo pasekėjų. ISIS, al-Nusrah ir kitos grupuotės, kovojančios viena prieš kitą Irake ir Sirijoje, yra stipriai suklaidintos. Jos remiasi ne islamu, o turto, galios ir valdžios troškimu. Jos verbuoja jaunus žmones ir lengvatikius siekti egoistiškų tikslų ir islamas tėra jų priedanga.

____________________________

ﷺ – tebūnie jam taika ir Dievo palaima

khauaridž (angl. khawarij) – maištautojai prieš valdžią (prieš musulmonus vadovus), peikiantys valdovus ir kviečiantys prieš juos sukilti.

[1] Turimas omeny ne bausmės vykdymas paties valdovo rankomis, bet valdovo įsakymas ją vykdyti.