Islamas Kaune: įvairialypė bendruomenė ir unikalūs maldos namai

Paskelbė: Gabrielė Zakarevičiūtė Data: 2015-07-12 03:29

Šiuo metu yra svarbus metas visiems išpažįstantiems islamo tikėjimą, kadangi – dabar pasninko ir susilaikymo nuo žemiškų malonumų mėnuo – Ramadanas.

Sovietmečiu vykdyta ateistinė politika, netoleruojanti religijos, iki šiol turi pasekmių musulmonų bendruomenei Lietuvoje. Tuo metu buvo uždaryti visi musulmonų maldos namai, išskyrus Raižių mečetę, esančią Alytaus rajone. Taigi kaip Lietuvos musulmonų bendruomenė gyvuoja dabar?

Islamo tikėjimą vis dar gaubia mitai ir paslaptys

„Vis dar yra manančių, kad musulmonai yra uždara, slapta ar svetima pogrindinė bendruomenė, kurios reikia šalintis ar baimintis. Priešingai, esame atstovai vienos iš didžiųjų pasaulio religijų, kuri Lietuvoje egzistuoja jau 600 m., todėl sveikintina, kai žmonės ieško ir nori išgirsti informaciją iš pirminio šaltinio, išmanančio savo tikėjimą – mūsų pačių.“ – džiaugėsi viešosios įmonės „Švietimas ir paveldas“ vadovė Nelli Mažitova.

Pastebima, kad visuomenė tampa vis atviresnė islamo tikėjimo pažinimui. Kauno mečetėje, musulmonų maldos namuose, lankosi ne tik turistai iš užsienio, bet ir studentų, moksleivių, jaunimo ir vyresnių žmonių grupės, norinčios sužinoti apie islamo tikėjimą bei pačios mečetės istoriją. „Kai kurie žmonės patys vieni ateina pasidomėti mūsų tikėjimu, pasižiūrėti, kaip vyksta malda, gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus tiesiogiai iš praktikuojančių islamą.“ – pasakojo N. Mažitova. Musulmonai taip pat dažnai kviečiami apsilankyti mokslo įstaigose, mečetėje yra galimybė gauti nemokamos literatūros, o į renginius gali patekti tiek musulmonai, tiek neišpažįstantys šio tikėjimo. „Taigi esame atviri pokalbiui su visuomene.“ – žmonių noras domėtis islamu yra patenkinamas, teigė ,,Švietimo ir paveldo“ vadovė.

Musulmonų bendruomenės įvairovė

Musulmonų bendruomenė Lietuvoje nėra itin didelė. Pasak N. Mažitovos, įprasta manyti, kad musulmonų bendruomenę sudaro vien totoriai: „Tai nėra tiesa, kaip ir netiesa, jog visi totoriai yra musulmonai. Štai pagal paskutinio 2011 metų gyventojų surašymo duomenis Lietuvoje yra 2793 totoriai (Kauno apskrityje – 249), o iš jų  tik 1441 priskyrė save musulmonams sunitams. Pagal tuos pačius duomenis iš viso musulmonų sunitų Lietuvoje buvo 2727, iš jų 362 – Kauno apskrityje.“. Taigi musulmonų bendruomenę tiek Kaune, tiek visoje Lietuvoje sudaro ne vien totoriai. „Kita dalis – labai įvairi. Ją sudaro čia po Antrojo pasaulinio karo iš Kaukazo, Kazanės, Krymo, Vidurinės Azijos atvažiavę musulmonai, kurie jau yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Taip pat – verslininkai, prekybininkai, atvažiuojantys čia tik laikinai, nors kai kurie iš jų lieka ir kuria savo verslą. Lietuvoje visada buvo pabėgėlių musulmonų.“ – apie bendruomenės sudėtį pasakojo N. Mažitova. Taip pat ne paslaptis, kad mokslo metų metu į Kauną plūsta studentai iš užsienio, praktikuojantys islamą. Be to, yra ir lietuvių, priėmusių šį tikėjimą. ,,Penktadieniniai ir šventinių maldų pamokslai, kai Kauno mečetė būna pilna, dažniausiai sakomi bent dviem kalbomis, o kartais net ir daugiau.“ – musulmonų bendruomenės įvairovę pagrindžiantį pavyzdį papasakojo „Švietimo ir paveldo“ vadovė.

Jaunimas vangiai įsitraukia į religinį gyvenimą

„Islamas nėra sudėtingas tikinčiajam, nes tai – vidurio kelias. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad šioje religijoje nėra visiško atsiribojimo nuo šio pasaulio reikalų, tačiau netoleruojamas ir atsidavimas žemiškiems malonumams.  Kiekvieno musulmono pareiga – dėti pastangas daryti gerus darbus. Jis gyvena normalų žemiškąjį gyvenimą – mokosi, studijuoja, kuria šeimą, užsidirba pragyvenimui, rūpinasi kitais žmonėmis, palaiko su jais bendravimą, švenčia savo šventes ir t.t. Tačiau tuo pačiu visi musulmono veiksmai glaudžiai susiję su religija: jis privalo savo kasdieniuose veiksmuose prisiminti ir garbinti Viešpatį, pasikliauti Viešpaties valia ir sunkumus priimti kantriai.“ – apie buvimo musulmonu realybę pasakojo N. Mažitova. Šiuo metu pastebima tai, kad sunku tikėjimu pritraukti jaunimą, jie mieliau renkasi pasaulietinį gyvenimą. „Realiai žiūrint, lieka vis mažesnė tikimybė, kad Kauno musulmonų religinį gyvenimą mečetėje ateityje puoselės jaunoji totorių karta.“ – apie islamo religijos ateitį Kaune savo įžvalgas atskleidė N. Mažitova.

© Gabrielės Zakarevičiūtės nuotr. / kaunozinios.lt

Musulmonus Kaune vienija mečetė

Kauno mečetė – viena iš keturių iki dabar išlikusių ir vienintelė mūrinė Lietuvoje. Mečetės dažniausiai buvo statomos nuošaliose vietose ir kaimeliuose, išskyrus Vilniuje ir Kaune. Tačiau Vilniaus mečetė buvo nugriauta, o štai Kauno mečetė, esanti pačiame miesto centre, iki dabar yra musulmonų bendruomenę vienijanti vieta. „Žemės sklypą mečetės statyboms paprastai paaukodavo pasiturintis musulmonas. 20 amžiaus pradžioje Kaune jau buvo įsikūrusi dalis Lietuvos totorių – musulmonų. Taip susiklostė, kad vienas iš Kauno musulmonų – Aleksandras Iljasevičius – 1910 metais miesto savivaldybėje nusipirko 1 ha žemės sklypą toje vietoje, kurioje dabar yra Kauno senosios kapinės (anksčiau vadintos Ramybės parku) ir stovi Kauno mečetė. Čia jis pastatė bendruomenės namus, o 1930 m. Kauno musulmonų bendruomenės iniciatyva šalia iškilo mūrinė Kauno mečetė, kuri atvėrė duris 1933 m. ir čia yra iki šiol.“ – apie maldos namų istoriją pasakojo N. Mažitova.

Kauno mečetės įėjimas yra kitoks nei kitose Lietuvoje esančiose. Paprastai mečetėse yra du atskiri įėjimai vyrams ir moterims, tačiau Kauno mečetėje yra tik vienas, o antrasis maldos namų aukštas skirtas vien moterims. „Jau gana seniai Kauno mečetėje yra įsteigta Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė, kuri vienija Kauno musulmonus. Tačiau organizacijos neturi didelio vaidmens bendruomenėje: ne visi musulmonai ieško tokių organizacijų ar iš vis ką nors apie ją žino, ne visi jai oficialiai priklauso, nors ir dalyvauja įvairioje veikloje Kauno mečetėje. Svarbiau už bet kokias organizacijas yra pati bendruomenė ir jos nariai, kuriems norint būti kartu, jokios oficialios organizacijos nėra būtinos. Musulmonai visada artimai bendrauja vienas su kitu, palaiko ryšius, dalyvauja šventėse ar šiaip susibūrimuose, todėl galima sakyti, kad Kauno musulmonus vienija pati vieta – Kauno mečetė.“ – maldos namų svarbą atskleidė N. Mažitova.

Taigi musulmonų bendruomenė Lietuvoje negausi, tačiau vieninga. Įprastam lietuviui egzotiškai atrodanti religija iš tiesų yra prieinama kiekvienam, norinčiam ja domėtis bei geriau pažinti. Šiuolaikinis musulmonas – ne vien religijai, bet ir žemiškiems reikalams atsidavęs žmogus.

Šaltinis: www.kaunoZinios.lt