Mano kelionė į Mekką (3 dalis)

Mano kelionė į Mekką (3 dalis)

Nuo pat atvykimo mums nebuvo paskirtas joks specialus instruktorius ar gidas, kuris paaiškintų ir patartų mums chadžo metu, todėl buvome visiškai įsitikinę, kad mūsų sunni musulmonų grupelė yra mažuma ir esame prijungti prie musulmonų šiitų piligrimų, atvykusių iš viso pasaulio. Šiitas imamas negalėjo būti mūsų gidu chadžo metu dėl religijos praktinių skirtumų. Mūsų apgyvendinimo vieta taip pat buvo pritaikyta būtent šiitams piligrimams, su atskira maldos vieta pagal jų reikalavimus. Per kelias dienas čia atvyko šiitų mulos, imamai ir šiaip paprasti tikintieji iš Irano, Danijos, Švedijos, Kuveito, Saudo Arabijos… Dėl tokios nesąžiningos situacijos pasijautėme labai blogai, nes tai palietė mūsų religinius įsitikinimus ir parodė, kokia yra reali situacija Lietuvoje ir su kuo yra bendradarbiaujama, padedant norintiems atlikti chadžą iš Lietuvos.

Netrukus prie mūsų grupės dar prisijungė dvi poros iš Anglijos – gydytojas su žmona, taksi vairuotojas su žmona – ir viena sena somalietė iš Anglijos su sūnumi, kuris atvyko iš Olandijos. Jo pareiga buvo padėti motinai atlikti piligriminę kelionę ir jis ją viso chadžo metu vežiojo invalido vėžimėlyje. Jie lygiai taip pat susidūrė su nesąžiningu chadžo kelionių pardavimų tarpininku. Nuo tos pažinties dienos mūsų grupė stipriai laikėsi kartu, vienas kitą žiūrėjome ir rūpindavomės. Jei kuris nors chadžo metu atsilikdavo, sustodavome ir laukdavome. Viską darėme strategiškai ir apgalvotai, prieš tai pasitarę.

(Piligrimė somalietė iš Anglijos)

Mina (8-oji zul chidžos mėnesio diena)

Mūsų išbandymai nesibaigė. Paaiškėjo, kad agentūra, per kurią mes atvykome į Mekką, nebuvo mums užsakiusi vietų palapinių miestelyje Minoje chadžo metu ir turėjo greitai jas rasti. Jiems tai pavyko padaryti, paskutinę minutę įsigijus kelias vietas iš britų agentūros „Flight Express“. Atėjus fadžr maldos laikui, prie bendrabučio atvyko mažas mikriukas paimti piligrimų, tad mes greitai atlikome ghusl, įėjome į ichram būseną ir nusileidome į apačią. Šis mikriukas  mus nuvežė į palapinių miestelį Minoje, kur sutikome naują grupę. Mums buvo išdalintos specialios apyrankės, kurias privaloma dėvėti visiems piligrimams chadžo metu. Deja, mūsų apyrankės buvo registruotos kitų žmonių vardais… Taip mes visiškai praradome savo tapatybę (piligrimų pasus, jiems atvykus į šalį, iki jų išvykimo pasilieka Chadžo ministerijos įgaliotiniai).

Lauke 45 laipsnių karščio. Oro kondicionierius ankštoje palapinėje veikė blogai, bet, kaip ten bebūtų, visų atvykusiųjų piligrimų tikslas buvo pailsėti prieš artėjančią kelionę į Arafato slėnį. Belaukdami šlovinome savo Viešpatį, kreipėmės savo maldavimais tik į Jį. Šis laikas buvo skirtas garbinimui, tad visi stengėsi būti kantrūs ir paslaugūs, nors ir labai pavargę – ne visų situacija buvo labai gera. Viešieji tualetai ir prausyklos bei dušo kabinos buvo perpildytos žmonių ir neatitiko higienos reikalavimų. Daug piligrimų alpo, krito – atvažiuodavo greitoji pagalba juos išsivežti. Seniems žmonėms irgi buvo nelengva. Mūsų grupės somalietė keliom valandom buvo pradingusi tarp palapinių gausos. Po kiek laiko netikėtai ją radome, pasimetusią ir išsigandusią. Atrodė, kad ir mums nebeišeis užbaigti piligriminės kelionės, tačiau šios grupės gido vedamos trumpos paskaitėlės anglų kalba primindavo mūsų atvykimo tikslą, tad kaupėme jėgas ir kreipėmės į Allahą su prašymu pagelbėti mums. Sulaukę fadžr maldos, iš karto pajudėjome link Arafato slėnio.

Arafat diena (9-oji zul chidžos mėnesio diena)

Atvykę į vietą, nuo kaitrios saulės iš karto pasislėpėme palapinėje, be to visur buvo įjungti oro kondicionieriai. Kiekvienas stengėsi rasti sau laisvą vietą ir joje išlikti ramus bei daryti daug dua (maldavimų) ir zikr (Viešpatį šlovinančių žodžių).

Arafato  slėnyje vėl nutiko nemalonus įvykis mūsų grupės somalietei – iš jos spėjo pavogti vežimėlį, o jos kojos buvo taip stipriai ištinusios, kad baisu pagalvoti, kas būtų, jei jai būtų tekę vaikščioti pačiai… Bandėme ieškoti, kas galėtų parduoti vežimėlį, bet galiausiai jį padovanojo ta pati britų agentūra, pasijutusi atsakinga už praprastą vežimėlį. Čia pat mes sutikome dar daugiau žmonių, atsidūrusių tokioje pačioje situacijoje kaip ir mes, kai sumokėta kaina ir apibūdintos sąlygos visiškai neatitiko realybės… Buvo graudu matyti, kad musulmonai nukenčia nuo pačių musulmonų rankų, ir tas labai skaudžiai paveikia tikinčiojo širdį ir pasitikėjimą.

Atėjus vidurdieniui, pasimeldėme zuhr ir asr sujungtas maldas, o artėjant maghrib maldai jau turėjome vykti į Muzdalifą. Tačiau pasirodo, kad iš čia išvykti nebuvo taip lengva ir paprasta. Mums tai pavyko padaryti tik po vidurnakčio, kai įsiprašėme į priešpaskutinį britų agentūros autobusą ir pajudėjome link Muzdalifos.

Muzdalifa (10-toji zul chidžos mėnesio diena)

 

Muzdalifa – tai tėra dykuma po atviru dangumi, tiesiogine to žodžio prasme. Čia surinkome reikalingą skaičių akmenukų kitam ritualui atlikti, po to pasiklojome minkštesnį kilimėlį, pasidėjome kažką patogesnio po galvą ir bandėme užmigti (tokiu metu miegas yra būtinas, nenorint visiškai išsekti ir prarasti jėgų). Muzdalifoje buvome labai trumpai, kai čia atvykome, iki fadžr maldos buvo likusios tik 1-2 valandos. Apie komfortą tokiu metu net negalvoji, bet mąstai apie savo galimybes ir tai, kokie išbandymai dar mūsų laukia. Po maldos su keliais piligrimais pėstute pajudėjome link Minos. Žmonių kelyje buvo daug, judėjome greitesniu tempu ir jau apie 8 val. ryto buvome prie Minos, kur atlikome paskutinį ritualą – apmėtėme betoninius stulpus (džamarat) akmenukais.

Viskas vyko sklandžiai, bet staiga chadžo prižiūrėtojai užtvėrė kelią ir turėjome  pasukti kitu marštrutu. Net neįsivaizdavome, kur toliau eiti, matėsi, kad kai kurie pasimetė ir neberado savo grupės gidų, prasidėjo barniai su priežiūrėtojais, spūstys. Šiek tiek atsitraukę nuo žmonių, pradėjome atpažinti vietovę, kurioje visai netoli buvo mūsų bendrabutis. Nusprendėme grįžti į jį ir dalinai išėjome iš ichram būsenos. Jau kitos dienos ryte susiruošėme iki Uždraustosios mečetės atlikti tauaf aplink Kaabą, o po zuhr maldos pajudėjome iki Minos slėnio ir antrą kartą atlikome trijų džamaratų apmėtymą akmenimis.

Tos pačios dienos vakare susitikome su Keturiasdešimt totorių kaimo mečetės imamu ir Klaipėdos musulmonų bendruomenės pirmininku pasidalinti chadžo įspūdžiais ir pakalbėti apie susidariusią situaciją. Jie buvo atvykę atlikti chadžą pagal WAMY programą. Šias vietas jau ne pirmus metus skiria LMSDC-Muftiatas. WAMY (World Assembly of Muslims Youth) organizacijos vadovai pasikvietė ir mus dalyvauti jų edukacinėje programoje bei vakarais ateiti į paskaitas. Mes su mielu noru prisijungėme ir sužinojome apie naują išleistą fatuą, pagal kurią, viešbučiui esant Minoje (t.y. Al Azizyja rajone), nėra būtina grįžti į palapinę Minoje ir nakvoti joje – galima pusę nakties praleisti Minoje, bevaikštant ir berenkant akmenukus ar šiaip kur nors atsisėdus išlaukti, o likusią nakties dalį galima praleisti viešbutyje ir tai atitiks buvimą Minoje visą naktį. Kadangi mūsų bendrabutis buvo būtent tame rajone, mes taip ir padarėme.

Mūsų nuostabai, chadžui pasibaigus, šios WAMY organizacijos vadovai pasiūlė palikti šiitų bendrabutį ir visas likusias dienas Mekkoje nemokamai praleisti jų prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje Dar Salah su maitinimu į kambarį. Tai buvo nuostabi dovana po chadžo ir puikus poilsis. Alhamdulillah.

Patarimai besiruošiantiems į chadžą arba ką darytume kitaip:

1. Ruošiantis chadžui ar umrai labai svarbu atidžiai pasidomėti chadžo kelionę organizuojančia agentūra, į kurią kreipiamasi, – ne tik jos akreditacija, bet ir patikimumu, atsiliepimais iš vykusiųjų, suteikiamomis sąlygomis kelionės metu ir pan. Rekomenduojama skambinti tiesiai į Saudo Arabijos ambasadą Danijoje ir prašyti, kad pateiktų jums tuo metu akredituotų agentūrų sąrašą. Taip būsite tikri, kad nepapulsite pas tarpininkus ar perpardavėjus. Jei bendraujant su kokia nors agentūra kyla abejonių – geriau bendradarbiavimo su ja toliau nebetęsti.
2. Prieš vykdami į kelionę, pasidarykite pasų fotokopijas, nes, patekus į nesąžiningų tarpininkų rankas, galite prarasti savo tapatybę – piligrimų pasus, įvažiuojant į šalį, pasilieka Chadžo ministerijos įgaliotiniai, todėl neturėsite jokio savo tapatybės įrodymo. Pasai grąžinami tą pačią dieną, kada išvykstate iš šalies.
3. Jei papuolėte į nesąžiningas rankas, viską fiksuokite ir fotografuokite. Grįžę į Lietuvą, visus įrodymus ir šiame procese dalyvaujančių nesąžiningų asmenų sąrašą galite pateikti Chadžo ministerijai per Saudo Arabijos ambasadą Danijoje. Jūsų skundas bus nagrinėjamas, o tuo pačiu jus užkirsite kelią nesąžingiems tarpininkams platinti chadžo paslaugas kitiems piligrimams ateityje. Atsiminkite, kad chadžas turėtų būti nepaprasta ir nuostabi kelionė tikinčiajam.
4. Dėl dažnos temperatūrų kaitos ir stiprių oro kondicionierių organizmas labai išsenka ir pavargsta, todėl būtina gerti kuo daugiau šiltos juodos arbatos ir vandens su druska.
5. Nereikia labai įtariai žiūrinėti, ar muile arba prausiklyje yra kvapiklių. Jų naudojimo paskirtis yra būti švariems, o ne kvepintis, todėl drąsiai galima plauti rankas, jei reikia, skalbti rūbus su intencija būti švariam.

Prasidėjus chadžo procesui, t.y. 8-ąja zul chidžos mėnesio dieną vykstant į Miną, reikės susiruošti, kokius daiktus pasiimti su savimi?

• chadžas – tai metas, reikalaujantis daug kantrybės, todėl visada, radus galimybę, patartina prigulti ir pamiegoti, kad ir penkioliką minučių – nežinia, kokie sunkumai laukia už kelių valandų. Patogu iš anksto įsigyti ir pasiimti gerą čiužinuką;
• būtina turėti patogią kuprinę, gerai, jei turite tokią, kurią galima ne tik laikyti ant pečių, bet ir stumti kaip lagaminėlį;
• tiems, kam skauda kojas, patartina su savimi pasiimti sulankstomą kėdutę (tokių pirkti vietoje nėra arba sunkiai randama);
• dėl vaistų nereikia pergyventi, nes juos visus gali skirti vietinis gydytojas Minoje, atlikęs apžiūrą. Tačiau jei turite sau reikalingų ar naudingų vaistų, tame tarpe ir pvz. paracetamolio ar vaistų nuo alergijos (pvz. OMCET), juos verta įsidėti iš anksto;
• įsidėkite kelis rūbus iš geros medvilnės;
• pasiimkite rankšluostį, nes visur yra dušo kabinos;
• patogu su savimi turėti akinius nuo saulės su prilaikančia juostele, kad nepamestumėte;
• skėtį nuo saulės galima įsigyti vietoje, stenkitės vengti saulės;
• įsidėkite šlapių servetėlių, lūpų vazeliną, vienkartinių nosinaičių, siuak dantų šepėtelį;
• pagrindiniu maistu nereikia rūpintis visai – jo yra visur ir labai daug. Vanduo ir sultys dalinamos visur nemokamai;
• geriausias ir sveikiausias energijos šaltinis – datulės arba riešutai. Juos verta pasiimti ir visada turėti su savimi.

(Bus tęsinys)

Kiti straipsniai:

Piligriminė kelionė į Mekką iš Lietuvos

Mano kelionė į Mekką (1 dalis)

Mano kelionė į Mekką (2 dalis)