Hadž – piligriminė kelionė į Mekką (2 dalis)

Pasiektas kelionės tikslas  – Uždraustoji mečetė (Kaaba)

,,Labbaik Allahuma labbaik!“ – štai, aš čia, atsiliepiu į tavo kvietimą, o Allah!

Nuo rajono, kuriame apsistojome, iki Uždraustosios mečetės reikia važiuoti taksi arba autobusu. Deja, mes nežinojome, kaip pastarąjį susistabdyti ir kaip į jį įtilpti, taigi teko naudotis taksi paslaugomis. O jų kainos, siūlomos turistams hadžo laikotarpiu, yra kosminės, tad kaskart tenka derėtis, kad nusileistų bent iki 50 rijalų (valiutos kursas – 10 rijalų yra 2.5 euro). Kaina gali siekti iki 200 rijalų už žmogų, o į tą patį taksi automobilį priimami ir kiti žmonės, todėl dažnas naudojasi kita galimybe – surinkti didesnę grupę pakeleivių ir šiek tiek pigiau pasiimti kokį nors taksi mikriuką.

Bevažiuojant link Uždraustosios mečetės matau prabangius namus bei aukščiausius viešbučius, lyg būtume kokiame nors Niujorke, bet aplinkui vien tik musulmonai. Visoje šitoje prabangoje pasijuntame labai vargingais europiečiais. Tačiau žinome, kad visas tas materialumas yra laikinas, tad visai neskauda širdies ir nesukame galvos, iš kur tie turtai ateina. Šiandien mūsų šio važiavimo tikslas tėra tik priartėti prie Kaabos ir šioje mečetėje atlikti umros ritualus bei maldą, kurios reikšmė tokia pati, lyg atliktum 1000 maldų bet kokioje kitoje mečetėje.

Artėjant prie tikslo, kaip mažas ir susijaudinęs vaikas bandau pamatyti nors kraštelį Kaabos ir, kai akies kampeliu ją išvystu, tesugebu ištarti vieną: ,,Subchanallah (Šlovė Allahui)!” Įsimaišome tarp visų piligrimų ir pradedame atlikti savo pirmąjį tauaf (ėjimą aplink Kaabą). Šlovinu tik Jį, Vieną Vienintelį, susigraudinusi kreipiuosi į Allahą su prašymais ir maldavimais, bandau atkartoti maldavimus ir arabų kalba, kuriuos sakė mūsų Pranašas Muchammedas (taika jam ir Allaho palaima), eidamas aplink Kaabą. Pagavus šio momento ekstazės, atsiveria visi širdies sopuliai ir jautiesi taip, lyg tik čia tu gali išlieti visus savo skausmus, patirtą nesąžingumą, beieškant teisybės, ir visą, kas slegia širdį. Tik Jis, Visa Girdintysis, tave išklauso – o mūsų, besikreipiančių į Jį čia ir dabar, yra bent keli tūkstančiai. Subchanallah! Aš nesu vienas šioje žemėje, nesu kažkuo ypatingas nei savo spalva, nei rūbais ar pilietybe… Tik čia ir dabar esu vertinamas pagal savo intenciją ir dievobaimingumą – tai, kas paslėpta kiekvieno žmogaus viduje ir žinoma tik Jam Vieninteliam.

Atlikę visus umros ritualus, mes pasiliekame mečetėje Džumua maldai, kad išklausytume penktadieninį pamokslą. Nuovargis neapsakomas, pagrindinis maistas tik vanduo. Mečetė jau perpildyta, tad radusi vietelę maldai, atsisėdu ir laukiu. Šalia manęs – turkė, kuri rodo, kad jos telefonas greitai išsikraus, tad paduodu jai savo papildomą bateriją ir pakraunu, o ji man atlaužia duonos gabaliuką ir pavaišina. Pasijuntu geriau ir kantriai laukiu azano maldai. Jausmas neapsakomas…

Po maldos einame iš mečetės. Žmonių spūstys baisios. Policininkai rėkauja ant visų – turime tiksliai laikytis jų nurodymų, tvarkos ir nesielgti savavališkai. Taip mes saugome vienas kitą nuo bet kokių nelaimingų atsitikimų. Grįžtame į viešbutį poilsiui, o vakare jau vėl susiruošėme prie Uždraustosios mečetės vakarinei maldai.

Piligrimų yra visur ir labai daug, bet turime daugiau galimybių apžiūrėti visą mečetę, jos didingą architektūrą. Gyvenime nesu mačiusi tokios aukštos kokybės elementų ir tokio dydžio statinio.

Iki hadžo dar kelis kartus nuvažiavome iki mečetės. Per šias kelias dienas joje teko pasimelsti visas maldas. Pačias paskutines dienas iki hadžo palikome poilsiui ir paskutinių reikalingų daiktų paieškai bei susidėjimui. Pradėjome labiau pažinti savo grupės piligrimus. Taksi kainos jau buvo neįkandamos arba neracionalios. Nesinorėjo nei pyktis, nei derėtis, teliko tik dua – kad palengvėtų visų piligrimų dalia šiame mieste būtinas metro.

Mūsų kelionės tikslo – hadžo – laikas artėjo, o kartu didėjo ir mūsų jaudulys. Prasidėjus 8-ajai zul al hidža mėnesio dienai po fadžr maldos išvykome į Miną.

(Fadžr maldos Azanas)

Patarimai besiruošiantiems į chadžą arba ką darytume kitaip:

1. Su mažais vaikais atlikti hadžą yra be galo sunku, bet yra tėvų, kurie pasiima juos kartu. Vis tik, jei tik yra galimybė, geriausia, kad jais šiuo laikotarpiu pasirūpintų patikimi giminaičiai.

2. Vaikščiojimo yra begalo daug, tad, norint  apsaugoti savo pėdas nuo sužalojimų ir nuospaudų, reikia pasirūpinti gera avalyne. Labai tinka kvėpuojanti sportinė avalynė (tuo metu rinka siūlė firmą „Skechers GOWALK”, kurios produktai idealiai tinka piligrimams) arba laivelio tipo bateliai, bet juos būtina nešioti tik su kojinėm. Nepamirškite įsidėti ir guminių šlepečių, o vyrams patartina turėti ir gerus sportinius sandalus. Vyrai ichramo būsenoje turi nešioti besiūlę, atvirą avalynę. Tokio tipo sandalus galima rasti ir Lietuvoje.

3. Moterims galvai dengti geriausia rinktis skaras iš šifoninės medžiagos. Jos labai lengvos, plonos ir patogios tokiame kraštyje, tuo tarpu su al amiros arba pašminos tipo chidžabais per karšta, tad jie netinkami.

4. Tokiame karštyje geriausias rūbas yra abaja (platus, viršutinis rūbas, suknelė, dėvimas ant kitų rūbų), o po ja patariama dėvėti geros medvilnės apatinius ilgomis rankovėmis ir timpas (kad ir kaip keistai atrodytų, su tokiais aptemptais rūbais po apačia tikrai nėra karšta net prie +40 temperatūros). Svarbiausia, kad vaikštant oda nesiliestų prie odos, nes tada turėsite tas vietas gausiai tepti vazelinu. Vyrai ne hadžo metu nešioja baltus kamisus (marškinius iki žemės ilgomis rankovėmis), o po apačia irgi dėvi geros medvilnės trikotažą trumpomis rankovėm. Kamisas paprastai turi stačią apykaklę, kuri apsaugo kaklą nuo peršalimų dėl stiprios temperatūrų kaitos, išeinant iš patalpų su oro kondicionieriais į karštą lauko orą.

5. Vaistus imkite tik tuos, kurių jums gali tikrai prireikti. Jokie kremai nuo saulės ar apsauginė kosmetika nuo saulės netinka, tad nėra prasmės ją su savimi nešiotis. Kai saulė yra zenite, retas kas vaikšto lauke, visas judėjimas prasideda saulei nusileidus. Geriausiai turėti lūpų balzamą, nes oras ne tik karštas, bet ir labai sausas.

(Bus tęsinys)

Autorius: Umm Safiyah