Laiškai apie islamą – 5 d. Naskh ( I dalis )

Dieviškų įsakymų pakeitimas ir atšaukimas Korane ( I dalis)

(An-naskh ua al-mansūkh)

Kas tai yra?

Tema apie Viešpaties įsakymų pakeitimus ir atšaukimus, islame paprastai vadinama an naskh ua al mansūkh, yra labai plati. Jos suvokimas reikalauja daug žinių ir kruopštaus nagrinėjimo, tačiau faktą, kad tai egzistuoja, ir to esmę aktualu žinoti kiekvienam musulmonui, norinčiam nepasimesti savo tikėjime ir teisingai suprasti islame nustatytus reikalavimus. Be to, dažnai nutinka taip, kad būtent šią temą pasirenka neišmanantys ir neįsigilinę į tai žmonės, siekdami parodyti neva Viešpaties Žodžiuose esančius prieštaravimus ir netobulumus. Jų tikslas įrodyti, kad musulmonų tikėjimo pagrindas nėra dieviškas įsakymas, o Pranašas Muchammedasﷺ tėra poetas, o ne pranašas.

Žinodami apie tai sklandančius gandus, nusprendėme pristatyti temą apie Viešpaties nurodymų islame panaikinimą ir atšaukimą ir, besiremdami patikimais šaltiniais, paaiškinti, kaip šie klausimai suvokiami ir priimami islame. Ar tikrai Korane yra prieštaravimų? Kodėl kai kurie Viešpaties įstatymai yra atšaukti arba pakeisti? Tikimės, kad čia atsakymus į šiuos klausimus ir kitos naudingos informacijos ras tiek musulmonai, tiek nemusulmonai.

Naskh ir mansūkh

Žodžiai naskh (نَسْخ) ir mansūkh (مَنْسُوخ) yra padaryti iš žodžio nasakha (نَسَخَ), kuris, išvertus iš arabų kalbos, reiškia „pašalinti”, „panaikinti”, „anuliuoti”, „perrašyti”, „perkopijuoti”, „pakeisti”. Taigi, lingvistiškai naskh reiškia (1) transformavimą ir pakeitimą arba (2) atšaukimą ir panaikinimą.

Islamo moksle naskh terminas suprantamas kaip ankstesnio dieviško įstatymo panaikinimas arba pakeitimas kitu, vėliau atskleistu. Tai reiškia, kad šiam veiksmui reikalingi mažiausiai du apreiškimai: naasikh (ناسِخ) įsakymas, tai yra panaikinantis, ir mansūkh įsakymas – panaikinamas.

Naskh koncepcijos egzistavimą labai detaliai pagrindžia šios Korano ajos:

„Kiekvieną sykį, kai Mes pakeičiam posmą [ają] arba raginame jį užmiršti, Mes pateikiame geresnį nei buvo arba panašų į jį. Nejaugi nežinai, kad Allahas turi galią daiktui?“ * (2:106).

„O kada Mes pakeičiame vieną posmą [ają] kitu – jie sako: „Tu tesi pramanytojas!“ Juk Allahas žino geriau, ką Jis siunčia. Bet, didžiuma jų to nežino! Sakyk: „Atsiuntė jį (Koraną) Šventoji Dvasia (Džibrilis (Gabrielius) nuo tavojo Viešpaties tiesoje, kad sutvirtintų tuos, kurie patikėjo, kaip vedlį į tiesųjų kelią ir džiugiąją žinią musulmonams.“ Mes žinome, ką jie sako: „Juk jį moko tik žmogus“. Kalba to, kurį jie nurodo, svetimšalė, o šito – aiški arabų kalba.“ * (16:101-103).

Viešpats islamo žinią žmonijai apreiškė per du šaltinius – Koraną ir Pranašo Muchammedoﷺ tradiciją (sunną). Tai reiškia, kad naskh yra išimtinė Allaho (tebūnie Išaukštintas Jis) ir Jo Pasiuntinioﷺ teisė. Niekas kitas, neturėdamas tam įrodymų iš Korano ar sunnos, negali panaikinti dieviškųjų įstatymų. Taip pat tai rodo, kad Viešpaties įstatymų panaikinimas ar pakeitimas galėjo vykti tik Pranašoﷺ gyvenimo laikotarpiu.

Naskh galėjo būti taikomas abiem islamo teisės šaltiniams – Koranui ir sunnai. Viena aja galėjo pakeisti ar panaikinti kitą ają, vienas Pranašoﷺ perdavimas – kitą perdavimą, o taip pat didžioji dauguma mokslininkų sutinka, kad naskh vyko ir tarp jų abiejų – Korano ir sunnos. Svarbu paminėti, kad naskh vyko tik dėl tų įstatymų, kuriais kas nors įsakyta arba uždrausta. Apreiškimai, tik perduodantys žinias ir naujienas, pasakojantys pranašų istorijas, aiškinantys Aukščiausiojo vardus ir atributus, tikėjimo pagrindus ir pan., nebuvo nei pakeisti, nei panaikinti.

Kalbant apie naskh Korane, jame dieviškųjų įsakymų panaikinimas vyko keliais būdais:

1. Panaikinant įstatymą, bet paliekant ają skaitymui.

2. Panaikinant įstatymą ir pašalinant pačią ają iš Korano. Tokiu atveju apie panaikinto apreiškimo egzistavimą galime sužinoti iš Pranašo perdavimų – sunnos.

3. Panaikinant ir pašalinant tik ają, bet ne įstatymą, kuris lieka išsaugotas ir taikomas sunnos pagrindu.

Taigi, šis trumpas pristatymas leidžia suvokti, kad neturint supratimo, kas yra naskh ir kada jis vyko, sudėtinga prieiti teisingą išvadą, aiškinant islamo teisės įstatymus. Tai dar kartą parodo, kad patiems interpretuoti Korano negalima, o norint jį suprasti reikia susipažinti su patikimais jo komentarais, vadinamais tafsyrais. Naskh ir mansūkh užima labai svarbią vietą tafsyrų moksle.Tačiau taip pat verta pastebėti, kad pakeistų ir panaikintų įsakymų yra labai nedaug, juos galima lengvai suskaičiuoti.

Keli pavyzdžiai Korane *** :

PAVELDĖJIMAS

Priešislaminiais laikais arabų kultūroje buvo įprasta, kad paveldėjimo teisę turi tik vaikai, o tėvai paveldi tik tada, jei velionis buvo tai nurodęs testamente. Dėl šios priežasties ankstyvojo islamo laikais Allahas (tebūnie Išaukštintas Jis) nustatė, kad turto palikimas tėvams ir giminaičiams testamentu yra privalomas, taip mokydamas naująją musulmonų visuomenę apie šeimos turtinių teisių reikšmę. Apie tai kalbama Korane:

„Privaloma jums, kuomet kuriam nors iš jūsų teks stoti prieš mirtį, jeigu jis palieka turtą, palikti palikimą testamentu gimdytojams ir artimiesiems pagal paprotį protingomis sąlygomis. Toks tikinčiųjų įsipareigojimas.“ * (2:180)

Musulmonų visuomenei priėmus šį įstatymą ir pradėjus atsakingai jį taikyti, Viešpats pakeitė jį, Korane konkrečiai nurodydamas kiekvieno asmens teises į palikimo dalį, sūros „Moterys” 11, 12 ir 176 ajose. Pranašasﷺ patvirtino senojo įsakymo anuliavimą teigdamas: „Iš tiesų kiekvienam, kuris turi teisę (paveldėti), Allahas suteikė teisę, taigi paveldėtojams nebereikia palikti testamentu.” **

GEDĖJIMAS

Arabų visuomenėje iki islamo buvo nusistovėjęs paprotys, kad našlė negali ištekėti neapibrėžtą laiką, mažiausiai metus arba net ir iki mirties, bei tuo laikotarpiu ji turėdavo likti įkalinta savo namuose bei dėvėti prasčiausius drabužius. Islamo pradžioje našlės gedėjimo periodas buvo sutrumpintas ir iš pradžių truko vienerius metus, o jos vyrui buvo privaloma testamentu palikti jai išlaikymą pinigais ir aprūpinimą būstu visą tą laikotarpį. Korane rašoma:

„O tie iš jūsų, kurie numirs ir paliks žmonas, tai priesakas jų žmonoms – būti aprūpintomis vienus metus be raginimo išeiti. O jeigu jos išeis, tai nebus joms nuodėmės dėl to, ką pačios jos sau nusprendė protingomis sąlygomis. Iš tiesų Allahas – Galingas, Išmintingas!“ * (2:240)

Vėliau šis laikotarpis buvo sutrumpintas iki keturių mėnesių ir dešimties dienų:

„O tie, kurie mirs ir paliks žmonas, – jos privalo išlaukti keturių mėnesių ir dešimties dienų laikotarpį. O kada joms išseks nustatytas laikas, tai nebus nuodėmės jos dėl to, kaip jos pasielgs pačios su savimi priimtinomis sąlygomis. Iš tiesų Allahui žinoma tai, ką jūs veikiate!“ * (2:234)

NESANTUOKINIAI SANTYKIAI

Iš pradžių seksualiniai nusikaltimai, kaip nesantuokiniai lytiniai santykiai ir svetimavimas ar homoseksualiniai ryšiai, buvo baudžiami įkalinimu ir bausme nusidėjėlių namuose, kol šie neims gailėtis ir nesieks pasitaisyti:

„O tos iš jūsų žmonų, kurios atliks svetimavimo aktą, – paimkite liudininkais prieš jas keturis iš jūsų. Ir jeigu jie paliudys, tai laikykite jas namuose, kol nepašauks amžino poilsio mirtis arba Allahas skirs joms kelią.“ * (4:15,16)

Vėliau šis įstatymas buvo panaikintas, nustačius Korane konkrečią viešą bausmę, skirtą įspėti ir pamokyti kitus:

„Moterį ir vyrą, kurie nusikalto padarę sanguliavimo nuodėmę – skirkite kiekvienam po šimtą smūgių. Te neužvaldo jūsų pagaila jiems Allaho religijoj, jeigu jūs tikite Allahu ir Paskutiniąją Dieną. O jų bausmės liudininkais tegul būna grupė tikinčiųjų.“ * (24:2)

Dar daugiau, Pranašasﷺ už svetimavimą taikė užmėtymą akmenimis, taipogi nustatė mirties bausmę homoseksualams, nenurodydamas konkretaus jos būdo.