Sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

Sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

Lietuvai minint 36-ąją Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kartu su visais šalies gyventojais džiaugiamės valstybės pasiekimais ir laisve, kurią šiandien turime. Valstybės vadovų sveikinimuose pabrėžiama, kad Lietuva šiandien yra tokia, kokia jos žmonės gali didžiuotis – vieninga, tvirta ir nepalaužiama, kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šią prasmingą dieną Kauno musulmonų bendruomenė taip pat nori priminti svarbų istorijos momentą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos nurodymu „Dėl Kauno mečetės grąžinimo Kauno musulmonų bendruomenei“, taip pat remiantis M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus perdavimo–priėmimo aktu, Kauno mečetė ir kiti statiniai buvo perduoti Kauno musulmonų bendruomenei.

Tais pačiais metais įvyko pirmosios religinės bendruomenės pamaldos atgautoje mečetėje. Mečetės atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos ir Kauno miesto valdžios atstovai, Lenkijos ir Baltarusijos totorių delegacijos, taip pat musulmonų atstovai iš įvairių šalių – Anglijos, Rumunijos, Turkijos ir Saudo Arabijos. Šį istorinį įvykį filmavo Saudo Arabijos televizija, o tai liudijo tarptautinį dėmesį Lietuvos religinei laisvei ir kultūriniam dialogui.

Šią dieną taip pat norime atkreipti dėmesį į klausimą, kuris nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio iki šiol nėra iki galo išspręstas. Per daugiau nei tris dešimtmečius valstybės mastu nebuvo priimtas bendras sprendimas dėl musulmonų religinių mažumų infrastruktūros atkūrimo ir gerinimo.

Iki šiol nėra nuoseklaus dialogo su religinėmis bendruomenėmis dėl didelio poreikio atstatyti Vilniaus mečetę, taip pat musulmonų bendruomenės namus prie Kauno mečetės, kurie sovietmečiu buvo sunaikinti tuometinės valdžios sprendimu.

Matydami, kad kitos religinės bendruomenės sėkmingai stato naujas bažnyčias ir plečia savo infrastruktūrą, musulmonai Lietuvoje vis dar susiduria su sunkumais net ir siekdami pagerinti esamas sąlygas. Jau ne vienerius metus religines apeigas tenka organizuoti lauko sąlygomis, nes nėra galimybės užtikrinti tinkamų erdvių.

Nors Lietuvos visuomenė yra tolerantiška ir svetinga skirtingų kultūrų ir religijų žmonėms, mes, kaip religinė bendruomenė, jaučiame atsakomybę sudaryti savo nariams galimybę atlikti religines apeigas tinkamomis ir oriosiomis sąlygomis.

Religijos laisvė ir teisė ją laisvai išpažinti yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kurią valstybė privalo saugoti ir puoselėti, nepriklausomai nuo žmogaus tautybės, kilmės, pilietybės ar politinių įsitikinimų.

Todėl labai tikimės, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė gebės užmegzti atvirą ir konstruktyvų dialogą su teisėtais religinės bendruomenės atstovais, remsis patikima informacija ir sieks sprendimų, kurie atitiktų platesnius visuomenės interesus.

Tikime, kad pagarba istorijai, dialogas ir tarpusavio supratimas padės kurti Lietuvą, kurioje kiekviena religinė ir kultūrinė grupė galės jaustis gerbiama, matoma ir lygiavertė valstybės dalis.

Su pagarba,
Kauno musulmonų bendruomenė