Lietuvos totoriai švenčia tradicinę šventę „Kurban Bairam“

Rugpjūčio 1 d. buvo švenčiama antroji Id ul-Adha (Kurban bairam) šventės diena Lietuvoje. Šiais metais vietinės religinės ir tautinės bendruomenės aktyviai organizavo renginius šiai dienai paminėti. Artimai bendraudami su Varėnos rajono totorių draugijos pirmininke p. L. Gaudukevičine ir atsiliepdami į jos kvietimą, nuvykome į Subartonių kaimo bendruomenės namus. Atvykę čia galėjome iš arti pamatyti kaip Lietuvos totoriai tradiciškai švenčia Kurban bairam šventę.

Kurban bairam (Aukojimo) šventė yra viena didžiausių švenčių, kurią švenčia musulmonai visame pasaulyje. Nuo senų laikų ji yra švenčiama ir Lietuvoje. Iš karto po Arafato dienos – tai diena, kada piligrimai (chudžaž) stovi ant Arafato slėnio Mekoje, o likusieji musulmonai visame pasaulyje pasninkauja, prasideda Id ul-Adcha (Kurban bairam) šventės diena. Pasninkaudami Arafato dieną musulmonai tiki, kad jų pasninkas bus priimtas ir už tai jiems Allahas atleis praeitų ir ateinančių metų nuodėmes.

Atlikus šventinę bendruomeninę maldą, visi musulmonai pradeda atlikti gyvulio aukojimo apeigas. O paaukota mėsa tradiciškai padalinama šeimos nariams ir kaimynams, o iš likusios dalies gaminami tradiciniai patiekalai, kuriais yra vaišinami bendruomenės nariai ir jų svečiai. Tokia tradicija yra puoselėjama gausios Lietuvos totorių bendruomenės iki šių dienų.

Renginys Subartonyse buvo pradėtas tradiciškai – Kauno mečetės imamas skaitė ištraukas iš šv. Korano. Po to visiems susirinkusiems buvo sakomi bendruomenių pirmininkų ar jų atstovų šventiniai sveikinimai bei rodoma vaikų meninė programa: recituojamos šv. Korano ištraukos, atlikta totorių daina a capela būdu (pastaba: Lietuvoje veikia net dvi religinės savaitgalinės mokyklos vaikams ir totorių folkloro ansamblis „Ilsu”). Visi su nekantrumu laukėme totorių kulinarinio paveldo knygelės “15 metų totorių koldūnai garsina Subartonių kraštą … ir ne tik…“ pristatymo. Po knygelės pristatymo čia pat vietoje vyko pagamintų totoriškų tradicinių patiekalų degustacija. Patiekalus gamino ir visus nemokamai vaišino Asociacijos “Totoriškas skonis” vadovas p. T. Kuznecovas ir jos nariai. Tai buvo tikras totoriškas skonis: gausiai prikrauti stalai, gardūs patiekalai ir sklindanti žmonių šiluma. Taip pat labai išsamiai ir moksliškai totorių tradicijas pristatė Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Tautinių bendrijų tarybos narė docentė dr. G. Miškinienė. Ji visiems priminė, kad Lietuvos totorių muziejus buvo įkurtas privačiomis lėšomis, nuosavame name. Ir jau 15 metų gyvuoja Varėnos rajono totorių draugija, kurios gyvavimo metu buvo išleistos net trys totorių kulinarinio paveldo knygelės. Ji linkėjo dar aktyviau dalyvauti įvairiose projektuose ir burti jaunimą.

Renginio metu buvo pasirūpinta ir vaikų šventine nuotaika. Vaikai dekoravo specialiai iškeptus sausainius, o paskui išpuoštus sausainius galėjo pasiimti su savimi. Puošiant sausainius vaikai mokėsi dirbti grupėje ir ugdyti kūrybiškumą. Panašiai kaip per didžiąsias šventes totorių moterys stropiai lipdo tradicinius totoriškus koldūnus. Lai šis užsiėmimas palieka pėdsaką mūsų atžalose ir paskatina toliau puoselėti senąsias protėvių tradicijas. Amyn

Visiems yra žinoma, kad musulmonai mėgsta užsiimti labdaringa veikla, dalinti ar duoti sadaką (arba sadogą). Tokią pačią tradiciją išsaugojo ir Lietuvos totoriai. Todėl šiame renginyje buvo organizuotas Sadakos rinkimo projektas, skirtas “Kauno mečetės teritorijos sutvarkymo darbams atlikti”. Renginio dalyviai, skirdami sadaką, gavo šventinių dovanų: ornamentuotą maldos kilimėlį, dekoruotą puodelį ar puzlę su Kauno mečetės piešiniu arba Lietuvos totorių kulinarinio paveldo knygelę. Tokių aktyvių žmonių netrūko, o surinkta parama tikrai padengs Kauno mečetės paruošiamųjų darbų patiriamas išlaidas. Musulmonai tiki, kad už duodamą sadaką žmogus gauna Aukščiausiojo malonę bei apdovanojimą. Sadaka skatina vienybę bei tarpusavio pagalbą musulmonų bendruomenėje.

Svarbu pažymėti, kad tokiuose renginiuose, ypač tarp Lietuvos totorių, labai svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos muftijus A. Beganskas. Po nuoširdžių sveikinimų, jis visiems priminė, jog turime gebėti teisingai suderinti kultūrinę ir religinę veiklą, stiprinti bendruomeninius ryšius ir švęsti tokias tradicines šventes bendruomenėse, taip pat didžiuotis savo protėvių šaknimis ir nebijoti save pristatyti visuomenėje kaip musulmono tikėjimo (islamo) išpažinėjais. Taip pat muftijus Totorių buities muziejui padovanojo išrašą iš Raižių Magometonų parapijos mečetės gimimų knygos, apie 1941 m. gimusios mergaitės ir tėvų dokumentą su antspaudu ir imamo A. Chalecko parašu. Tuo pačiu p. L. Gaidukevičienė įteikė senovinę nuotrauką, kurioje įamžinta laidojimo apeigų akimirka. Visai neseniai buvo išleista ir atspausdinta knygutė, redaguota muftijaus A. Begansko, autoriaus S. Grižakas „Laidotuvių apeigos Islame”, su tikslu priminti Lietuvos musulmonų bendruomenei apie tai, kaip taisyklingai yra atliekamos laidojimo apeigos islame.

Norime palinkėti, kad tokiose šventėse vyrautų ne tik džiaugsminga nuotaika, bet ir užsimezgtų graži draugystė bei galimybė kartu švęsti istorines šventes Lietuvoje bei vaišintis tradiciniais totoriškais patiekalais.