Įvadas į šariją (1 dalis)

Aprašymas: Šios pamokos paaiškins šarijos ir fikh pagrindus, kurie yra reikalingi, norint suprasti Islamo taisykles ir nurodymus.

Tikslai:

•        Išsiaiškinti žodžio šarija – الشَّرِيعَة – reikšmę.
•        Suprasti šarijos apimtį.
•        Sužinoti apie šešias unikalias šarijos savybes.
•        Susipažinti su šarijos šaltiniais.

 

Islamiški arabiški terminai:

• Fikh  – فِقْه – Islamo teisės mokslas.
• Istichsan – اِستِحسان – teisinė pirmenybė.
• Džihad – جهاد – kova, dėti pastangas į tam tikrą dalyką, ir taip pat gali reikšti teisėtą karą.
• Maslachah  mursalah  –   مَصْلَحَة  مُرْسَلَة – viešasis interesas.
• Širk – شرك – terminas, reiškiantis partnerių Allahui priskyrimą arba dieviškųjų atributų priskyrimą kam nors kitam nei Allahui, arba tikėjimą, kad galios, nelaimių ir palaimos šaltinis yra kažkas kitas nei Allahas.
• Kijas – قياس – analogija.
• Šarija – الشَّرِيعَة  – Islamo teisė.
• Sunna – سُنَّة – terminas sunna geriausiai apibūdina visą tai, ką Pranašas (taika jam ir Dievo palaima) sakė, darė arba tai, kam pritarė.
• Urf – عُرْف – paprotys.
• Zakiat – زَكَاة – privaloma labdara.

 

Ką reiškia šarija?

Šarija – tai vienas iš klaidingai suprantamų žodžių, antrasis po džihad, ir dažniausiai yra verčiamas kaip „Islamo teisė“. Nepakankamas vertimas priveda prie daugybės nesusipratimų. Taigi, pirmiausia, turėtume suprasti šio termino reikšmę.

Iš esmės, šarija reiškia tai, ką Allahas įsakė Savo vergams (1) , ar tai būtų tikėjimas, praktika, garbinimas ar elgesio normos. Tai – Allaho įsakymų visuma (2). Kitas mokslininkas apibūdina šariją kaip „įsakymus, draudimus, mokymus ir principus, kuriuos Dievas paskyrė žmonijai, susijusius su jų elgesiu šiame gyvenime ir išsigelbėjimu kitame“.(3)

Šarija apima šiuos dalykus (4):

1)  Tikėjimą: Allaho vienumu; širk atmetimą; tikėjimą angelais, Dieviškaisiais Raštais, pranašais ir Paskutiniąja Diena.

2)  Etikos normas: buvimą teisingu, patikimu, pažadų laikymąsi ir nedorybių, tokių kaip melavimas, pažadų sulaužymas ir pan. atsisakymą.

3)  Religinę praktiką: tai, kas susiję su garbinimu ir elgesiu su kitais žmonėmis, o taip pat ir tam tikrais nusikaltimais bei bausmėmis už juos.

Trumpai tariant, šarija reguliuoja kiekvieną musulmono gyvenimo aspektą, tame tarpe ir kasdienes maldas, santuoką, skyrybas, šeimynines pareigas ir finansinius reikalus.

Unikalios šarijos savybės

1. Šarija yra iš Allaho. Tai Allaho apreiškimas Jo Pranašui Muchammedui (taika jam ir Dievo palaima) tiesiogiai Korano pavidalu ir netiesiogiai – per sunną. Tai reiškia:

• Šarijos principai yra apsaugoti nuo neteisingumo ir nepriklauso nuo žmonių pasirinkimo. Puikus pavyzdys – žmonės yra lygūs, nepaisant jų spalvos, lyties ar kalbos. Jie skiriasi vienas nuo kito tik pagal savo gerus darbus!
• Visi tikintieji, nepriklausomai nuo to, ar jie yra valdovai, ar valdomieji, turi laikytis šarijos, nes ji yra iš Allaho. Pavyzdžiui, narkotikai ir alkoholis be jokių išimčių draudžiama visiems.
• Šarija žada puikų atpildą šiame ir kitame gyvenime, tam, kuris daro gera, ir įspėja nusidėjėlį apie sunkią bausmę šiame ir kitame gyvenime. Ateinančio gyvenimo atlygis priklauso nuo gyvenimo pagal šariją ir jos laikymosi kasdieniame gyvenime, tokiuose dalykuose kaip (ritualinis) apsiprausimas, malda ir zakiat.

 

2.  Šarija yra amžina ir visuotinai taikoma. Mes tikime, kad šarija yra tinkama ir taikoma visur bei visais laikais.

3. Šarija yra visapusiška. Ji apima tokius dalykus kaip tikėjimas, islamiškos etikos normos bei kalbėjimo ir poelgių taisyklės. Šios kalbėjimo ir poelgių taisyklės vadinamos fikh arba Islamo teisės mokslu ir toliau gali būti skirstomos į šias grupes:

• garbinimas, toks kaip maldos ir pasninkas, darantis įtaką žmogaus ryšiui su jo Viešpačiu;
• žmonių tarpusavio santykiai, kurie apima asmenų teisę, civilinę teisę, finansų teisę, karo ir taikos teisę bei baudžiamąją teisę.

4.  Šarija yra humaniška. Ji suteikia palengvinimų ir pašalina sunkumus. Tai yra natūrali jos visapusiškumo ir tobulumo pasekmė.

Allahas sako:

„Allahas nori jums palengvinimo, o ne apsunkinimo.“ (Koranas 2:185)

Dėl to šarija palengvina privalomą pareigą, jei jos atlikimas sukelia pernelyg didelių sunkumų, o taip pat ji laikinai leidžia draudžiamus veiksmus, kai tam yra žūtbūtinis poreikis (5).

„O jeigu kas nors bus priverstas suvalgyti neleistiną, nepareikšdamas nepaklusnumo ir neperžengdamas nustatytų ribų, – nebus čia jam nuodėmės: juk Allahas – Atleidžiantis, Gailestingas!“ (Koranas 2:173)

Sunkumo, kuris leistų palengvinti privalomą pareigą, pavyzdys galėtų būti toks: žmonės gali nutraukti savo pasninką, jei jie suserga ar keliauja.

5. Šarija yra pagrįsta teisingumu.  Tai reiškia, kad ne tik teisėjas teisingai taiko teisę kiekvienam žmogui, bet ir pati teisė yra teisinga. Tai – natūrali pasekmė dėl jos dieviško šaltinio. Tikras teisingumas turėtų sukurti pusiausvyrą, vykdydant teises bei pareigas ir pašalinant perteklių bei nelygumus visose gyvenimo srityse.

Teisingumo standartus Korane minimi maždaug penkiasdešimtyje ištraukų. Žmonės raginami visuomet būti teisingais su kitais, nesvarbu, ar tai būtų privatu ar vieša, žodžiai ar elgesys, draugai ar priešai, musulmonai ar ne musulmonai. Su jais visais privaloma elgtis teisingai. Allahas Korane sako:

„Mes jau siuntėm Savo pasiuntinius su aiškiais ženklais ir nuleidome sykiu su jais Knygą ir svarstykles, kad žmonės gyventų teisybėje.“ (Koranas 57:25)

6.  Šarija skatina saikingumą. 

Allahas Korane sako:

„Ir taip Mes padarėme jus prisilaikančią vidurio bendruomene.“ (Koranas 2:143)

Šarijos taisyklės – vidurio kelias tarp kraštutinumų, pavyzdžiui, islamiški finansai, kurie yra tarp socializmo ir laisvos kapitalistinės ekonomikos.

Šarijos šaltiniai

Pirminis šarijos šaltinis yra Allaho apreiškimai (6).

„Juk Mes apreiškėme tau taip pat, kaip apreiškėme ir Nuhui (Nojui), ir pranašams po jo.“ (Koranas 4:163)

Allaho apreiškimas Pranašui Muchammedui (taika jam ir Dievo palaima) yra dviejų rūšių:

1)   Allaho Žodis, Koranas. Jo reikšmė bei žodžiai yra iš Allaho.

2)  Sunna, kurios reikšmė yra iš Allaho, tačiau žodžiai – iš Pranašo Muchammedo. Kai kuri sunna yra Pranašo priimti sprendimai, patvirtinti Allaho, o kai kuri – Pranašo Korano supratimas. Sunna – tai Pranašo Muchammedo (taika jam ir Dievo palaima)  mokymai, esantys jo žodžiuose bei veiksmuose, apie kuriuos mums buvo perduota.

Antriniai šarijos šaltiniai yra kijas (analogija), istichsan (teisinė pirmenybė), maslachah mursalah (viešasis interesas) bei urf (papročiai).

Skaityti toliau: Įvadas į šariją (2 dalis)

____________________________________________________________________________________________________________
Pastabos:

(1) Abd al-Karim Zaidan „Al-Madkhal li-Dirasa al-Sharia al-Islamia“, p. 38.

(2) Mohammad Hamidullah Khan „The Schools of Islamic Jurisprudence: A Comparative Study“, p. 5.

(3) Mohammad Hashim Kamali „Shariah Law: An Introduction“, p. 14.

(4) Dr. Umar al-Ashqar „Al-Madkhal ila al-Shariah wa Fiqh al-Islami“, p.18. Taip pat žiūrėkite Nasr Farid Wasil „Al-Madkhal li Dirasa Shariah al-Islamiyya“, p. 15-16.

(5) Žūtbūtinis poreikis yra toks, kuris pasiekia „gyvenimo ar mirties“ ribą, pavyzdžiui, kone mirti iš bado ir nerasti valgyti nieko kito, išskyrus tai, kas yra uždrausta.

(6)  Dr. Umar al-Ashqar „Al-Madkhal ila al-Shariah wa Fiqh al-Islami“, p. 107-108.

____________________________________________________________________________________________

Straipsnio autorius: C.Mofty

Straipsnio šaltinis: www.newmuslims.com

[slickquiz id=13]