Įspūdžiai po seminaro: „Mano chidžabas“
Įspūdžiai iš praėjusio seminaro-renginio
„Mano chidžabas“
Seminaro tema: Chidžabo sąvoka pagal mazhabus (keturios sunni musulmonų teisinės mokyklos).
Sekmadienį, 2016 m. kovo 20 d., įvyko jau antrą kartą Kauno mečetėje organizuojamas renginys „Mano chidžabas“, skirtas moterims ir vaikams. Praleisti kelias popietės valandas kartu susirinko visos, norėjusios pagilinti savo žinias arba sužinoti apie tai, ką reiškia musulmonės moters kuklumas bei kaip ir kodėl musulmonės moterys dengiasi prie svetimų vyrų akių. Tai – vyro paliepimo ar Viešpaties valios vykdymas? Žmonių sukurta taisyklė ar nurodymas Korane? Ar ši praktika atėjo tik su islamu? O gal toks Viešpaties nurodymas buvo duotas ir krikščionėms bei žydėms? Kodėl vienos musulmonės dengia kūną ir plaukus, o kitos – dar ir veidą bei plaštakas? Šie ir panašūs klausimai buvo nagrinėjami seminaro metu, klausant šios Korano ajos žymių islamo mokslininkų pateiktą paaiškinimą:
“Ir sakyk tikinčioms moterims: tegul jos nuleidžia savo akis ir saugo savo lytinius organus (nuo nuodėmingo), ir tegul nerodo savo grožybių ir papuošalų, nebent tik tai, kas iš viršaus (matoma), tegul dengia skraistėmis iškirptes ant krūtinių tegul nerodo savo grožio, nebent tiktai savo vyrams arba savo tėvams, arba savo vyrų tėvams, arba savo sūnums, arba savo vyrų sūnums, arba savo broliams, arba savo brolių sūnums, arba savo seserų sūnums, arba savo moterims, arba tiems, kuriuos užvaldė jų dešinės, arba tiems tarnams iš vyrų, kurie neturi geidulių, arba vaikams, kurie nesuvokia moters nuogumo” (24:31)
Po šios rimtos ir svarbios paskaitėlės, prasidėjo smagioji ir saldžioji renginio dalis – vienos pasipuošė chna piešiniais ant rankos, kitos skanavo totorių Radlinskų šeimos gamintą totorišką pyragą „Šimtalapis“ ir sausainius su kava ar arbata. Netrūko dėmėsio ir norinčioms išbandyti vienokį ar kitokį skarelės rišimo būdą ar net ir veido uždangalą. Vaikai piešė chidžabą, moterys mielai šnekučiavosi apie savo patirtis ir tai, kas jas atvedė į šį renginį. Dar viena maloniai ir naudingai praleista diena, kupina gerų emocijų ir šypsenų. Dėkojame visoms atėjusioms!
Taip pat dėkojame Engy’s Henna – Klaipėda už nuostabius chna piešinius ant rankų.
Mums taip pat rašo:
Ieva, musulmonė 7 metai:
Visos musulmonės žino, kad dengtis – privaloma. Tačiau ne visos turi stiprybės ir drąsos iš karto šį įsakymą įvykdyti. Tokie renginiai kaip šie – puikus priminimas joms, seseriškas palaikymas ir pagalba atrasti savyje jėgų ir ryžto žengti šį svarbų žingsnį. Manau, kad nemusulmonėms tai taip pat buvo įdomu ir naudinga – sužinoti apie šio Allaho įsakymo prasmę, jo paaiškinimą, iš pačių musulmonių išgirsti apie jų patirtis ir pasirinkimus. Labai tikiuosi, kad laikui bėgant tokiais pokalbiais geroje, draugiškoje aplinkoje pavyks praskleisti paslaptingą šią temą gaubiantį šydą ir visuomenė suvoks, kad tame nėra nieko bauginančio ar žeminančio, kad tuomet, kai viskas daroma laikantis Allaho nurodymų ir dėl meilės Jam Vieninteliam, tinkamai dengdamasi tikinčioji randa palaimą ir savo sielos ramybę.
Lina, nauja musulmonė:
Renginys įdomus .. Neabejoju , – kiekvienai iš dalyvavusiųjų ir labai naudingas. Organizatorė kalbėjo apie tai, kodėl musulmonės moterys turi dengti savo grožį nuo svetimų akių, pasakojo, kad tai šimtmečiais nusistovėjusios tradicijos, kurių pradžia buvo kuomet moterys nešiojo skaras tiesiog prisegtas plaukuose ant pakaušio. Vėliau tomis skaromis buvo dengiama krūtinė, o kai kuriais atvejais – ir veidas. Dar visai neseniai ir aš maniau, jog moterys, kurios dengiasi, yra verčiamos tai darysi savo tironų vyrų. Juk tokia nuomonė visuomenėje paplitusi ypač apie musulmones. Esu naujokė musulmonė ir vyro neturiu, bet nešioju skarą, nes aiškiai supratau – ne dėl visų akių yra tai, ką turiu. Aš pati taip noriu, o ne kažkas liepė. Kiekvienoje šalyje dengimosi tradicijos gali šiek tiek skirtis – nuo skaros iki pilno veido uždengimo. Sužinojome, kad jei ta pati moteris Lietuvoje nešioja chidžbą, tai, pavyzdžiui musulmoniškoje šalyje ji gaili norėti užsidengti visą veidą, ypač, jei toji moteris ištekėjusi, nes nenori pašalinių vyrų dėmesio. Taip pat renginio metu moterys galėjo išbandyti užsidėti musulmoniškus apdangalus ir rūbus, o vaikučiai piešė. Ačiū už seminarą ir vaišes po jo organizatoriams. Tikiuosi ateityje daugiau panašaus tipo paskaitų – seminarų.
___________________________________________________________________________
