Amuletai ir talismanai

Aprašymas: išsamus ankstesnėse ir dabartinėse bendruomenėse paplitusių amuletų ir talismanų vertinimas bei islamo pozicija jų klausimu.

Tikslai:

Suprasti amuletų ir talismanų paplitimą dabartinėje visuomenėje.
Sužinoti tikslią burtų, amuletų ir talismanų prasmę.
Susipažinti su dažnai sutinkamais amuletais.
Susipažinti su amuletais, kurie buvo naudojami priešislaminėje Arabijoje.
Išsiaiškinti islamo poziciją amuletų klausimu.
Sužinoti islamo poziciją dėl puošmenų (amuletų) iš Korano.

Nauji arabiški terminai:

Tamymah (angl. tameemah) – ٌتَمِيمَة – amuletas.

Širk (angl. shirk) – شِرْكٌ – Allah galių priskyrimas kam nors kitam; politeizmas.

Tūkstančius metų žmonės bandė prisišaukti sėkmę ir išvengti nesėkmių, apsaugoti savo turtą naudodami burtus, amuletus ir talismanus. Burtai yra veiksmai ar išraiškos, kurios, kaip tikima, turi magiškos jėgos, panašiai kaip užkeikimai ar kerėjimai.[1] Talismanas yra objektas, turintis ženklą ar graviūrą, ir, kaip tikima, turintis atbaidyti blogį ir pritraukti sėkmę.[2] Amuletai buvo naudojami žmogaus ar jo turto (namų, gyvulių) apsaugai nuo raganų, demonų ir kitų blogio įsikūnijimų arba nesėkmėms ir ligoms įveikti. Amuletų ir dabar galima sutikti tiek Rytuose, tiek Vakaruose, tiek gentyse, tiek ir tautose. Asirai ir egiptiečiai, graikai ir romėnai, žydai ir krikščionys puoselėjo šį senovinį prietarą ir įvairiai tebepuoselėja jį iki šių dienų.[3] Nepaisaint technikos ir mokslo pažangos, prietarai ir amuletai tebėra pasklidę Vakarų visuomenėje. Vieni iš populiaresnių Vakaruose amuletų yra:

(1) Pasaga. Dažniausiai sutinkamas laimę nešantis amuletas šių dienų Šiaurės Amerikoje, tiek Lietuvoje yra pasaga ir ją atvaizduojantys juvelyrikos gaminiai, sienų puošmenos bei atspaudai. Nudėvėtų pasagų kaip magiškų apsauginių amuletų naudojimas (ypač kabinant virš ar šalia durų) atsirado Europoje, kur jų dar galima rasti prikaltų prie namų, tvartų ir arklidžių nuo Italijos ir Vokietijos iki pat Britanijos ir Skandinavijos.

(2) Keturlapis dobilėlis. Jis yra tarp dažniausiai sutinkamų Šiaurės Amerikos laimę nešančių emblemų ir yra ypač dažnas laimę nešančių monetų ar sėkmės linkinčių atvirukų atvaizdas. Taip pat tikima, kad Lietuvoje populiarus kambarinis augalas zamiokulkas (Zamioculcas zamiifolia) gali pritraukti turtus į namus (vert.past.).

(3) Šakutė arba „norų kauliukas“. Šakutė yra trečias pagal populiarumą amuletas Amerikoje. Tai naminio paukščio (tokio kaip vištos ar kalakuto) kaulas, susijungęs su krūtinkauliu. Yra paprotys neliesti šio kaulo pietų metu pjaustant paukštį ir išdžiovinti jį ant ugnies, kol šis tampa trapus. Išdžiuvęs jis duodamas dviems žmonėms, kurie sugalvoja po norą ir traukia kaulą kiekvienas į savo pusę, kol šis lūžta. Žmogaus, kuriam tenka ilgesnė šakutės pusė, noras išsipildysiąs. Jei kaulas lūžta į lygias dalis, išsipildysią abiejų norai.

(4) Triušio pėda.

(5) Amuletai-apyrankės.

(6) Laimingosios monetos.

(7) Besišypsantis Buda, dažnai sutinkamas Tolimųjų Rytų parduotuvėse ir restoranuose.

(8) Nukryžiuotasis. Palaimintas jis laikomas šventu.

(9) Žydų amuletas – Dovydo žvaigždė. Nuo senų laikų naudojama kaip magiškas kabalistinis simbolis.

Amuletai priešislaminėje Arabijoje

Arabiški amuletai (tamymah) daromi iš perlų ar kaulų, vaikų ir suaugusiųjų nešiojami ant kaklo, kabinami namuose ar automobiliuose siekiant apsisaugoti nuo blogio, ypač nuo blogos akies, ar siekiant gauti naudos. Pranašo Muchammedo ﷺ laikais arabai nešiodavo apyrankes, vėrinius iš karoliukų, kriaukles ir panašius amuletus, kad pritrauktų sėkmę ar išvengtų nelaimių.

Islamo pozicija amuletų klausimu

Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى yra Vienintelis Viešpats ir Visatos Valdovas. „Valdovas“ reiškia, kad Jis yra Kūrėjas ir kontroliuoja viską visatoje. Jam vienam priklauso dangus ir žemė. Jis Vienintelis sukūrė buvimą iš nebuvimo ir nuo Jo priklauso jo tvermė ir tęstinumas. Jo galios reikia kiekvieną akimirką kiekvienai būtybei išlaikyti. Angelai, pranašai, žmonės, gyvūnų ir augalų karalystės yra Jo kontroliuojami. Tik Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى žino, kas bus ateityje. Sėkmė ir nesėkmė priklauso nuo Jo vieno.

Tikėjimas burtais, amuletais ir talismanais prieštarauja tikėjimui Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى Viešpatavimu priskiriant sugebėjimą atnešti laimę ar nesėkmę kūriniams, kai tik Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى vienas gali atnešti laimę ir apsaugoti nuo blogo. Todėl Pranašas ﷺ prieštaravo tokiems prietaringiems veiksmams ir mokė žmones tvirtai tikėti savo Viešpačiu, o ne amuletais, kurie negali pakeisti, ką Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى nulėmęs ir niekam negali atnešti nieko gero. Netgi nors amuletai nesukelia jokios regimos žalos, tikėjimas jais dažniausiai veda prie stabmeldystės. Tai matoma tarp katalikų, kur nukryžiuotasis, statulos ir šventųjų medalionai yra nešiojami ir saugomi kaip suteikiantys palaiminimą ir sėkmę.

Kai žmonės Pranašo ﷺ laikais priėmė islamą, jie vis dar tikėjo amuletų galia. Pranašas ﷺ griežtai uždraudė jiems laikytis to:

(1) Pranašas ﷺ sakė:

„Kerai (angl. ruqyah – الرقيه), amuletai ir meilės burtai yra širk.“ (Achmad, Abu Davūd, Ibn Masud)

(2) „Kas nešioja amuletą, tegu Allah nepatenkina jo poreikių, ir kas nešioja kriauklę, tegu Allah neduoda jam ramybės.“ (Achmad)

(3) Grupė žmonių atėjo pas Allah Pranašą ﷺ paliudyti savo ištikimybės jam. Jis ﷺ priėmė liudijimus devynių iš dešimties. Jie pasakė: „O Allah Pranaše, tu priėmei liudijimus devynių, bet ne šio.“ Pranašas ﷺ atsakė: „Jis nešioja amuletą.“ Žmogus įkišo ranką į marškinius ir nusiėmė jį, tuomet Pranašas ﷺ priėmė jo liudijimą sakydamas: „Kas nešioja amuletą, yra įvykdęs širk.“ (Achmad)

Pasekėjai griežtai laikėsi Pranašo ﷺ draudimo dėl amuletų. Jie atvirai prieštaravo tokiai praktikai net tarp savo šeimos narių. Pavyzdžiui, Hudaifah, vienas iš Pranašo ﷺ pasekėjų, lankė sergantį vyrą ir pamatė apyrankę ant jo rankos virš alkūnės. Jis nutraukė ją ir sulaužė, o tada pacitavo ają:

„Dauguma iš jų, kurie tiki į Allahą, vykdo širk.“ (Koranas 12:106) [4]

Kitąkart jis palietė sergančio žmogaus ranką ir rado prie jos pririštą apyrankę iš virvės. Žmogus prasitarė Hudaifai, kad ji turi burtą, padarytą specialiai jam, todėl Hudaifah nuplėšė ją ir pasakė: „Jei mirtum su ja ant savęs, aš niekada nesimelsčiau per tavo laidotuves.“ [5]

Zainab, Ibn Masud žmona, paklausė: „Kodėl taip pasakei? Vardan Allah, man temo akyse, aš puldinėjau ten ir šen, žydas, užbūrė vėrinį man, ir akys nurimo.“ Ibn Masud griebė jį nuo jos kaklo ir sulaužė. „Tikrai, Abdullah šeimai nereikia širk, – jis tarė… – Tai buvo tik Šėtono darbas, kuris krapštė akis savo rankomis, ir kai žydas ištarė burtą, jis liovėsi. Viskas, ką tau reikėjo daryti, tai pasakyti, kaip Allah Pranašas ﷺ sakydavo:

Arabiškai:

اللَّهُمَّ أَذْهِبِْ البَأْسَ رَبَّ النَّاسِ ، وَاشْفِ فَأَنْتَ الشَّافِي . لَا شِفَاءَ إِلَّا شِفَاؤُكَ شِفَاءً لَا يُغَادِرُ سَقَمًا

Liet. transliteracija:

„Allahumma adzhibil-be’sa rabban-neesi; uaašfi faantaš-šeefy; lee šifee’a illa šifeeuka šifeean lee jughaadiru sakaman.”

Vertimas:

„O Allah! Pašalink blogį, o žmonijos Valdove, ir išgydyk, Tu esi Gydytojas. Nėra kito išgijimo kaip nuo Tavo gydymo, gydymo, kuris nepalieka jokios ligos.“ (Abu Davūd, Ibn Madžah)

Nešioti amuletą yra širk, nes, užtuot pasikliovusi Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى, širdis prisiriša prie amuleto, tikėdama, kad jis atneš laimę ar meilę, padės išvengti nelaimių ar ligos.

Islamo pozicija dėl puošmenų (amuletų) iš Korano

Kai kurie musulmonai nešiojasi Korano dalis kaip sėkmės simbolį pasikabindami jas automobilyje, ant raktų, apyrankių ar nešiodamiesi kaip pakabuką. Miniatiūrinis Koranas dėvimas kaip medalionas. „Allah“, „Bismillah“, „La ilaha ill-Allah“ ar Korano ajos, kartais užrašytos smulkiu neįskaitomu šriftu, naudojamos kaip papuošalai. Turėti jas kaip dekoraciją akivaizdžiai nėra širk, bet dauguma žmonių jas turi apsaugai ar norėdami sulaukti palaiminimo. Naudoti Koraną kaip puošmeną neturėtų būti skatinama dėl trijų priežasčių:

Tai gali privesti prie kitokių amuletų, kurie laikomi shirk, o dauguma žmonių nemato skirtumo tarp šių dviejų.
Nepagarbu nešiotis Allah سُبْحَانَهُ وَ تَعَالَى vardą einant į tualetą, o žmogui, dėvinčiam papuošalą su Korano dalele, ne visada įmanoma (ar patogu) kaskart ten apsilankant papuošalą nusiimti.
Pats Pranašas ﷺ nenešiojo tokių papuošalų ir nedėjo jų ant savo šeimos narių norėdamas juos apsaugoti ar palaiminti. Vietoj to jis įspėjo apie amuletų žalą.

Straipsnio autorius: Imam Kamil Mufti

Šaltinis: www.newmuslims.com