Kauno m. musulmonų religinės bendruomenės pozicija dėl 2026 m. rugsėjo 11 d. įvykių per penktadieninę maldą prie Kauno mečetės

2026 m. rugsėjo 11 d., penktadienio religinių apeigų metu, prie Kauno mečetės susirinko apie šimtą motociklininkų. Maldos metu prie mečetės buvo garsiai gazuojama motociklais, leidžiama muzika, šaukiama, švilpiama ir juokiamasi. Besimeldžiantys žmonės buvo fotografuojami ir filmuojami. Įvykio metu netoli mečetės taip pat buvo demonstratyviai laikoma tikra kiaulės galva.

Bendruomenė šį įvykį vertina labai rimtai. Mūsų nuomone, negalima kiekvieno veiksmo vertinti visiškai atskirai nuo bendro konteksto. Svarbi visa veiksmų visuma: didelio žmonių būrio susirinkimas būtent penktadienio maldos metu, triukšmas visų religinių apeigų metu, tikros kiaulės galvos demonstravimas prie mečetės, tikinčiųjų filmavimas ir fotografavimas, įžeidinėjimai bei kitas provokuojantis elgesys.

Bendruomenė į provokacijas neatsakė

Nepaisant susidariusios situacijos, mūsų Bendruomenės nariai išliko ramūs. Nė vienas tikintysis nesivėlė į fizinį konfliktą. Žmonės užbaigė savo religines apeigas ir taikiai pasitraukė.

Didžiuojamės savo Bendruomene ir jos narių parodyta ramybe bei atsakomybe. Tačiau tai nereiškia, kad tokie įvykiai turi būti laikomi normaliais ar kad tikintieji privalo prie jų priprasti.

Religijos laisvė nėra vien teisė turėti maldos namus. Ji turi reikšti ir realią galimybę saugiai ir ramiai atlikti religines apeigas, nepatiriant bauginimo, žeminimo ar sąmoningo jų trikdymo.

Policija buvo vietoje, tačiau ramybės užtikrinti nepavyko

Įvykio vietoje buvo keli policijos ekipažai. Bendruomenės pirmininkė kreipėsi į pareigūnus prašydama įvertinti situaciją ir nuraminti susirinkusius asmenis. Jai iš esmės buvo paaiškinta, kad tai yra vieša erdvė ir garsiai kalbėti ar šaukti bei leisti muziką nėra draudžiama.

Gerbiame policijos darbą ir suprantame pareigūnų pareigą užtikrinti visų žmonių teises. Tačiau šiuo atveju mums kyla esminis klausimas: ar religinių apeigų laisvė yra realiai apsaugota, jeigu visų apeigų metu prie pat maldos vietos galima šaukti, leisti garsią muziką, tyčiotis, filmuoti besimeldžiančius žmones ir demonstratyviai atsinešti tikrą kiaulės galvą?

Todėl prašome vertinti ne vien tai, ar kiekvienas atskiras veiksmas viešoje vietoje yra draudžiamas, bet ir jų tikslą, kontekstą, visumą bei poveikį tuo metu vykusioms religinėms apeigoms.

Tai ne vienos dienos įvykis

Šio incidento negalime visiškai atskirti nuo pastarųjų mėnesių įvykių.

Birželį Bendruomenė savo socialiniame tinkle paskelbė paprastą prašymą mečetės teritorijoje gerbti maldos vietą, aplinkinius žmones ir susilaikyti nuo pernelyg atviro intymaus elgesio. Joks „draudimas bučiuotis“ paskelbtas nebuvo.

Tačiau vėliau šis prašymas viešojoje erdvėje buvo interpretuojamas visai kitaip. Sekė vieši politiniai pasisakymai, akcijos prie mečetės, didelis kiekis žeminančių komentarų ir neigiamų atsiliepimų internete.

Todėl rugsėjo 11-osios įvykis mums kelia rimtą klausimą, ar viešojoje erdvėje kelis mėnesius augusi įtampa, kurią stiprino kai kurių politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai bei socialiniuose tinkluose skelbiami vaizdo įrašai, dabar nepradeda persikelti ir į fizinę erdvę – prie pačios mečetės ir jos tikinčiųjų. Po šio incidento nebegalime ignoruoti klausimo, ar Bendruomenei ir jos nariams nekyla reali grėsmė ir ar nėra būtina svarstyti papildomų maldos vietos bei tikinčiųjų apsaugos priemonių.

Mečetė yra ir maldos vieta, ir istorinės senųjų kapinių teritorijos dalis

Viešojoje diskusijoje dažnai pamirštamas ir teritorijos istorinis kontekstas.

Kauno mečetė yra istorinių Kauno senųjų kapinių teritorijoje. Senosiose kapinėse buvo katalikų, stačiatikių, liuteronų ir musulmonų teritorijos. Dokumente nurodoma, kad musulmonų kapinių dalis sudarė apie 0,86 ha. Sovietmečiu šios visos kapinės buvo sunaikintos ir paverstos parku miestogyventojams, tačiau teritorija iki šiol turi neveikiančių kapinių statusą.

Todėl kalbame ne apie viešą parką. Kalbame ir apie istorinę vietą bei valstybės saugomo religinio paveldo aplinką. Daugiau apie tai mes paaiškinome atskrai : nuoroda

Metų metus bendruomenė prašo saugesnės ir ištobulintos infrastruktūros Lietuvoje

Kauno mečetė yra nedidelė ir sutalpina maždaug 150 žmonių. Penktadieniais tikinčiųjų susirenka daugiau, todėl netelpantys viduje turi melstis lauke. Apie nepakankamą ir neištobulintą infrastruktūrą Bendruomenė institucijoms kalbėjo dar 2026 m. balandį.

Dar 2019 m. buvo parengtas mečetės teritorijos sutvarkymo projektas, kuriame numatyta tvora, organizuotas automobilių stovėjimas, įvaža ir takai. Tačiau projektas iki šiol neįgyvendintas. Tuo pat metu toje pačioje istorinėje senųjų kapinių teritorijoje esanti stačiatikių cerkvė ir tarptautinė gimnazija turi tvoras, automobilių stovėjimo vietas ir takus, teritorijoje taip pat neseniai pastatytas didelis paminklas. Deja, mūsų Bendruomenė, siekdama sutvarkyti jai priskirtą mečetės teritoriją, nuolat susiduria su papildomais reikalavimais, ribojimais ir saugikliais, kurie praktiškai neleidžia įgyvendinti jau prieš kelerius metus parengto projekto.

Todėl mums natūraliai kyla klausimas, kodėl toje pačioje istorinėje teritorijoje vieniems subjektams infrastruktūros ir teritorijos sutvarkymo sprendiniai yra galimi, o mūsų Bendruomenei taikomi papildomi apribojimai. Mes neprašome išimčių ar privilegijų – prašome vienodo, objektyvaus ir nediskriminacinio požiūrio bei galimybės tinkamai ir saugiai prižiūrėti savo maldos vietos aplinką.

Rugsėjo 11-osios įvykis dar kartą parodė, kad tvora ir aiškiai apibrėžta maldos teritorija nėra vien estetinis ar infrastruktūrinis Bendruomenės noras. Tai yra ir žmonių saugumo, religinių apeigų apsaugos bei galimų konfliktų prevencijos klausimas.

Prašome įvertinti, ar nebuvo pažeista religinių apeigų laisvė

Lietuvos baudžiamojoje teisėje numatyta atsakomybė tiek už tam tikrus veiksmus, kurstančius neapykantą religinei žmonių grupei, tiek už religinių apeigų sutrikdymą. Pateiktame dokumente šiuo aspektu išskiriami BK 170 ir BK 171 straipsniai.

Bendruomenė pati nenori iš anksto pakeisti teisėsaugos institucijų ir nustatyti konkrečių asmenų kaltės. Tačiau manome, kad rugsėjo 11 d. įvykio aplinkybės turi būti visapusiškai ir objektyviai įvertintos, įskaitant galimą religinės neapykantos motyvą ir religinių apeigų trikdymą.

Ypač prašome vertinti ne vien atskirus veiksmus, bet jų visumą ir kontekstą.

Laisvė reikšti nuomonę reiškia ir atsakomybę gyventi kartu

Mes gerbiame Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikšti, kritikuoti religiją ar nesutikti su Bendruomenės pozicija. Tačiau gyvenimas vienoje visuomenėje reiškia ne tik teises, bet ir pagarbą kitam žmogui bei elementarias bendro gyvenimo normas.

Saviraiškos laisvė neturėtų būti suprantama taip, kad žmogus gali prieiti prie kito, jį aprėkti, įžeidinėti, žeminti ar sąmoningai trukdyti jam melstis ir visa tai pateisinti tuo, kad yra viešoje vietoje. Vieša erdvė priklauso visiems – ir tiems, kurie nori išreikšti savo nuomonę, ir tiems, kurie nori ramiai melstis, eiti į darbą, būti su vaikais ar tiesiog jaustis saugūs.

Manome, kad ne kiekvienai tokiai situacijai išspręsti pirmiausia reikia baudimo ar policijos įsikišimo. Kartais pakanka paprasto žmogiško reagavimo – pasakyti žmogui, kad jo elgesys yra nepagarbus, paprašyti nešaukti, netrukdyti kitiems ir gerbti šalia esančius žmones. Tai turėtų būti įprasta gyvenimo visuomenėje norma.

Todėl mums buvo ypač skaudu, kai religinių apeigų metu, esant pareigūnams, į šauksmus, įžeidinėjimus ir kitą provokuojantį elgesį iš esmės buvo žiūrima per labai siaurą klausimą – „ar tai konkrečiai draudžiama?“ Mūsų nuomone, viešosios tvarkos ir žmonių saugumo užtikrinimas turėtų apimti ir prevenciją, dialogą bei elementarų raginimą gerbti vieniems kitus.

Jeigu norime gyventi vienoje visuomenėje, negalime kiekvieno nesutarimo paversti kova, kurioje vieno žmogaus laisvė įgyvendinama kito žmogaus orumo, saugumo ar tikėjimo sąskaita. Tolerancija turi veikti į abi puses.

Mūsų prašymas labai paprastas

Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė yra Lietuvos visuomenės dalis. Mūsų tikintieji yra vis piliečiai gyvenantys Lietuvoje, jų šeimos nariai, vaikai, studentai, darbuotojai ir turistai, kurie čia gyvena savo kasdienį gyvenimą ir aplanko Lietuvą.

Po rugsėjo 11-osios įvykių mums svarbiausias klausimas yra ne kerštas ir ne noras ką nors nubausti už kitokią nuomonę.

Mūsų Bendruomenė neprašome nieko ypatingo. Prašome tik galimybės ramiai ir saugiai atlikti savo religines apeigas bei vienodo požiūrio į mūsų Bendruomenės narius.

Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė