Saulės ir Mėnulio užtemimas islame: Allaho ženklai ir Pranašo ﷺ sunna

Saulės ir mėnulio užtemimai nuo seniausių laikų žmonėms kėlė nuostabą, baimę ir daugybę klausimų. Įvairiose kultūrose šie astronominiai reiškiniai buvo siejami su nelaimėmis, žmonių mirtimis ar kitais antgamtiniais įvykiais. Islamas tokius prietarus atmeta ir pateikia aiškų požiūrį: saulė ir mėnulis yra Allaho kūriniai, o jų užtemimai – vieni iš Jo ženklų (ajatai), primenantys žmogui apie Kūrėjo didybę ir galią.

Saulė ir mėnulis – du iš Allaho ženklų

Pranašo Muhammado ﷺ gyvenimo metu įvyko saulės užtemimas. Tą pačią dieną mirė jo sūnus Ibrahimas, todėl žmonės pradėjo kalbėti, kad saulė užtemo dėl jo mirties.

Pranašas ﷺ šį įsitikinimą aiškiai paneigė:

„Saulė ir mėnulis yra du iš Allaho ženklų. Jie neužtemsta dėl kieno nors mirties ar gimimo. Kai tai pamatote, melskitės ir šaukitės Allaho, kol užtemimas pasibaigs.“(Sahih al-Bukhari; Sahih Muslim)

Šis hadisas parodo svarbų islamo principą: musulmonas neturėtų saulės ar mėnulio užtemimo sieti su konkretaus žmogaus gimimu, mirtimi, sėkme, nelaime ar kitais prietarais.

Astronominis užtemimo paaiškinimas neprieštarauja islamo mokymui. Žinojimas, kaip vyksta užtemimas, nepanaikina tikinčiojo suvokimo, Kas sukūrė saulę, mėnulį ir jų judėjimo tvarką.

Korane Allahas sako:

„Tarp Jo ženklų yra naktis ir diena, Saulė ir Mėnulis. Sukniubkite nei Saulei, nei Mėnuliui, tačiau sukniubkite Allahui, Kuris juos sukūrė, jeigu iš tiesų Jį garbinate.“(Koranas, Fussilat, 41:37)

Ką musulmonui daryti užtemimo metu?

Pranašas ﷺ ne tik paaiškino užtemimo reikšmę, bet ir mokė tikinčiuosius, kaip į tokį reiškinį reaguoti.

Aiša رضي الله عنها perdavė, kad Pranašas ﷺ pasakė:

„Kai tai pamatote, šaukitės Allaho, sakykite takbir, melskitės ir duokite labdarą.“(Sahih al-Bukhari)

Todėl užtemimo metu musulmonui rekomenduojama:

• atlikti užtemimo maldą – Salat al-Kusuf;
• daryti duʿa – kreiptis į Allahą maldavimu;
• atlikti zikr – prisiminti Allahą;
• sakyti takbir – Allahu Akbar;
• prašyti Allaho atleidimo – atlikti istighfar;
• duoti sadaka – labdarą.

Abū Mūsa رضي الله عنه taip pat perdavė, kad Pranašas ﷺ, kalbėdamas apie tokius ženklus, ragino:

„Kai ką nors tokio pamatote, skubėkite prisiminti Allahą, šauktis Jo ir prašyti Jo atleidimo.“(Sahih al-Bukhari; Sahih Muslim)

Taigi tikinčiojo reakcija į užtemimą turėtų būti ne prietarai ar panika, bet malda, Allaho prisiminimas, atgaila ir susimąstymas.

Kas yra Salat al-Kusuf?

Ṣalat al-Kusuf (صلاة الكسوف) – ypatinga malda, kuri atliekama Saulės užtemimo metu. Autentiškuose hadisuose išsamiai aprašyta, kaip ją atliko Pranašas ﷺ.

Aiša رضي الله عنها perdavė, kad per Saulės užtemimą Allaho Pasiuntinys ﷺ atsistojo melstis ir atliko du rakatus, tačiau kiekvienoje jų buvo po du ruku.

Pirmoje rakato tikintysis:

1. pradeda maldą takbiru;
2. skaito al-Fatiḥa ir Koraną;
3. atlieka ruku;
4. vėl atsistoja;
5. dar kartą skaito al-Fatiḥa ir Koraną;
6. atlieka antrą ruku;
7. atsistoja ir atlieka du sudžud.

Antroji raka atliekama tokiu pačiu principu.

Taigi visa užtemimo malda turi du rakatus.

Hadisuose minima, kad Pranašas ﷺ šią maldą atliko ilgai – ilgai stovėjo skaitydamas Koraną, ilgai buvo ruku ir sužud pozicijose. Tai parodo, kad užtemimo laikas yra skirtas ne skubėjimui, bet susikaupimui ir nuolankiam atsigręžimui į Allahą.

Kada atliekama užtemimo malda?

Užtemimo malda yra susieta su pačiu užtemimo reiškiniu, o ne vien su iš anksto astronomų paskelbtu jo laiku.

Pranašas ﷺ pasakė:„Kai tai pamatote, melskitės ir šaukitės Allaho, kol užtemimas pasibaigs.“

Todėl maldos laikas prasideda, kai užtemimas faktiškai prasideda. Jeigu malda baigiama, o užtemimas dar tęsiasi, likusį laiką galima skirti dua, zikr, istighfar ir kitiems garbinimo veiksmams.

Užtemimas ir šiuolaikinis mokslas

Šiandien astronomai gali labai tiksliai apskaičiuoti saulės ir mėnulio užtemimų laiką, jų trukmę ir vietas, kuriose jie bus matomi.

Tai neprieštarauja islamo mokymui.

Korane ne kartą žmogus kviečiamas stebėti kūriniją, apmąstyti dangų, =emę ir juose esančią tvarką. Saulės ir mėnulio judėjimas vyksta pagal Allaho nustatytą tvarką.

Todėl musulmonui mokslinis užtemimo paaiškinimas ir religinė jo reikšmė nėra priešybės. Mokslas paaiškina reiškinio mechanizmą, o tikėjimas skatina žmogų apmąstyti Kūrėjo galią ir savo santykį su Juo.

2026 m. rugpjūčio 12 d. saulės užtemimas

2026 m. rugpjūčio 12 d. Europoje vyks Saulės užtemimas. Kai kuriose vietovėse jis bus visiškas, o Lietuvoje bus matomas kaip dalinis Saulės užtemimas.

Užtemimas prasidės vakare, maždaug 20:09 val., o didžiausia matoma jo fazė bus apie 20:56 val. Kadangi Saulė nusileis dar vykstant užtemimui, Lietuvoje nebus galima stebėti visos astronominės užtemimo eigos.

Musulmonui tai yra proga prisiminti Pranašo ﷺ sunną ir suprasti, kad prieš daugiau nei keturiolika šimtmečių jis mokė tikinčiuosius į tokius reiškinius reaguoti ne prietarais, bet malda, žinojimu, susimąstymu ir Allaho prisiminimu.

Allaho ženklas – kvietimas susimąstyti

Saulės ar mėnulio užtemimas islame nėra priežastis kurti prietarus ar prognozuoti nelaimes. Tai yra aja – ženklas, primenantis žmogui apie Allaho galią ir Jo sukurtos visatos tvarką.

Pranašo ﷺ sunna moko, kad pamatę užtemimą tikintieji turėtų atsigręžti į Allahą – melstis, daryti dua, prašyti atleidimo, prisiminti Jį ir duoti labdarą.

Todėl stebėdami užtemimą turėtume ne tik žvelgti į dangų, bet ir prisiminti Tą, Kuris sukūrė saulę, mėnulį ir nustatė jų judėjimo tvarką.