Islame nėra vietos tribalizmui, rasizmui ir nacionalizmui

Islame nėra vietos tribalizmui, rasizmui ir nacionalizmui

Nacionalizmas yra islamui svetima idėja, nes jos tikslas – suvienyti vyrus ir moteris, remiantis šeimos ir genties kriterijais, kai tuo tarpu islame pabrėžiama, kad tiktai įsitikinimai (akyda) turi ir privalo vienyti žmones, nepaisant jų odos spalvos, rasės ar tautybės.

Islamas kviečia žmones susivienyti. Visagalis Allahas sako Didingame Korane:

„Tikintieji juk broliai. Tad sutaikykite abu savo brolius ir bijokite Allaho, – galbūt jūsų bus pasgailėta.“ (Koranas, sūra „Kambariai“ 49:10).

Islamas atmeta nacionalizmu grindžiamą susiskirtsymą. Vienintelis kriterijus, padarantis vieną žmogų geresniu už kitą, yra dievobaimingumas. Allahas sako Korane:

„O žmonės! Mes sukūrėme jus iš vyro ir moters ir padarėme jus tautomis ir gentimis, kad pažintumėt vienas kitą. Juk kilniausias tarp jūsų – pats dievobaimingiausias. Iš tikrųjų Allahas – Visažinis, Išmanantis!“ (Koranas, sūra „Kambariai“ 49:13).

Taip pat, didžiavimasis savo kilme, prilygsta savęs suvokimui geresniu už kitus. Tai nesuderinama su islamo mokymais ir lygybės principu. Karaliaus sūnus nėra geresnis vien tik todėl, kad yra karaliaus sūnus. Nepaisant dievobaimingumo, karaliaus sūnus ir šlavėjo sūnus yra lygūs prieš Allahą. Tačiau, jei šlavėjo sūnus yra apdovanotas dievobaimingumu, Allaho akyse jis yra daug geresnis už karaliaus sūnų.

Taip pat, islamas kovoja prieš rasizmą ir diskiriminaciją, Allaho Pranašas ﷺ pasakė: „O žmonės, jūsų Viešpats vienas ir jūsų tėvas Adomas vienas. Arabas nėra geresnis už ne arabą ir ne arabas nėra geresnis už arabą ir baltaodis už juodaodį, nei juodaodis už baltaodį, išskyrus pagal teisingumą. Argi aš neperdaviau žinios?“ (perduota Achmed).

Islame nepakenčiami susibūrimai, kovos ar aukojimasis vardan nacionalizmo. Išties, Pranašas ﷺ pasakė: „Tas, kuris kviečia kitus idėjiniam susibūrimui (nacionalizmą/tribalizmą), nėra iš mūsų ir tas, kuris miršta, palaikydamas susibūrimo dvasią, nepriklauso mums.“ (perduota Abu Daud).

Allaho Pasiuntinys ﷺ taip pat pasakė: „Kovojantis dėl neaiškios priežasties, užstojantis tribalizmą, nirštantis dėl tribalzimo, tuomet jis mirė džahilijos (būsenos, nežinant islamo) mirtimi.“

Taigi, neabejotina, kad apeliavimas į nacionalizmą kviečia idėjiniam susibūrimui. Tai kvietimas supykti ant šios šališkos grupės ir už ją kovoti. Taip pat neabejotina, kad kvietimas į nacionalizmą yra kvietimas į nusidėjimą, puikybę ir aroganciją. Taigi, nacionalizmas nėra dieviškai apreišktas gyvenimo būdas. Atvirkščiai, tai yra prieš islamiškų laikų neišmanymo (džahilyjos) ideologija.

Ar tautybė yra politinės ir religinės galios islame kriterijus?

Dėja, šiandien kai kurie nacionalizmo šalininkai tarp musulmonų, nori pateisinti savo viršenybę ir islamo reikalų kontrolę prieš likusius musulmonus, cituodami seną arabišką patarlę: „Mekos žmonės žino geriausiai apie savo rifus (t.y. savo reikalus).“

Tai dažnai arabų kalboje naudojamas išsireiškimas. Tai nėra Šventajame Korane atskleista eilutė ar autentiškas chadisas, perduotas mūsų mylimo Pranašo ﷺ. Populiaraus arabiško išsireiškimo naudojimas pirmiausia parodo neišprūsimo lygį ir lyderių manipuliacijos lygi, antra – arabiškas išsireiškimas niekada negali būti naudojamas religiniams sprendimams pagrįsti.

Išties, visi musulmonai žino, kad mūsų mylimas Pasiuntinys ﷺ emigravo iš Mekos miesto į Jasrib, kurį pervadino Medina. Jei sektume nacionalistų mąstymu, tai Medinos gyventojai turėjo nepripažinti Pranašo ﷺ, nes jis buvo iš kito krašto ir kitos genties. Ką galėtume pasakyti apie trečiąjį islamo kalifą Ali bin Abi Talib, kuris perkėlė islamo imperijos sostinę į Kufą (Iraką) arba ką galėtume pasakyti apie Sad ibn Abi Uakkas, Pranašo ﷺ dėdę iš mamos pusės, kuris vedė musulmonų delegaciją iki Kinijos.

Priešingai, islamas visuomet ragino integruotis naujose teritorijose. Tai Pranašo ﷺ praktika, kai jis padarė broliais muhadžiryn (musulmonų imigrantus iš Mekos) ir ansar (Medinos gyventojus musulmonus).

Apibendrinant, būk laimigas, musulmone, kad priklausai vienai unikaliai tautai t.y. islamo tautai. Visagalis Allahas sako Didngame Korane:

„Iš tiesų šita jūsų tauta – vieninga tauta, ir Aš – jūsų Viešpats, tad Garbinkite mane!“

(Koranas, sūra „Pranašai“ 21:92)

Greičiau nacionalizmas yra apgaulė ir aklas sekimas, vedantis savo pasekėjus į blogiausias ir nusikalstamiausias pasekmes.

Ir mes prašome Allaho apsaugoti mus!

Parengė @islamasvisiems.lt