Humoras islame

Aprašymas. Laikytis islamo nereiškia gyventi vien tik rimtai. Islamas yra lengvas ir viena iš jo šviesiųjų pusių yra humoras. Čia mes aptarsime su humoru susijusius klausimus ir pabrėšime, ko reikia vengti juokaujant.

Tikslai:

• Suprasti, kad linksmybės ir juokavimas islame leistini tol, kol atitinka nurodymus, apsaugančius atskirus individus ir bendruomenę.

Arabiški terminai:

Sachabah – الصحابة‎ – palydovai, pasekėjai, kompanionai. Žodis vartojamas kalbant apie žmones, sekusius Pranašu Muchammedu ﷺ jam esant gyvam (ir po jo mirties) bei bendravusius su juo.

Dyn – دين – Allah Aukščiausiojo garbinimas ir vadovavimasis Jo nurodymais visuose moraliniuose, etiniuose, praktiniuose, religiniuose ir intelektualiniuose gyvenimo aspektuose.

Ajat –  آيات – žodžio ajah daugiskaita. Korano eilutė; Allah Aukščiausiojo ženklas, atskleidimas.

Sunnah – سنة – Pranašo ﷺ poelgiai, posakiai ir tai, kam jis davė sutikimą.

Pranašo ﷺ Suna mus moko, kad pats jis nuolat šypsodavęsis ir kad šypsojimasis savo tikėjimo broliui ar sesei yra labdara.[1] Tai puikus Pranašo ﷺ charakterio pavyzdys, tačiau ką jis pats manė apie aplinkinių juokavimą? Žinome, jog Pranašo ﷺ elgesio laikymas pavyzdžiu mums yra naudingas ir atnešiantis atpildą, todėl išsiaiškinkime, ką Koranas ir Suna teigia apie humorą.

Šiandien įprasta matyti musulmonus iš viso pasaulio stand-up komedijose. Ar musulmonui leistina juoktis iš kito musulmono, ar bet kokio kito žmogaus? Klausdami savęs šitų klausimų turime prisiminti du labai svarbius dalykus. Pirmiausia tai, kad islamas yra Kūrėjo skirtas visai žmonijai, visoms Žemės vietoms ir visiems laikams. Būtų kvaila manyti, kad Allah Aukščiausiasis nežinojo, kaip komedijos žanras išsiplėtos 21-ame amžiuje. Antra, islamas yra vidurio kelias. Mums nuolat primenama laikyti vidurio ir nepulti  į kraštutinumus.

„Dyn yra lengvas. Kas tik darys dyn per sunkų sau, tam jis taps per sunkus. Todėl siekite teisingų dalykų, laikykitės vidurio kelio, priimkite geras žinias apie atlygį už gerus darbus ir prašykite pagalbos melsdamiesi rytais, vakarais ir naktimis.“[2]

Korane nedraudžiama juokauti ir yra galybė tokių islamiškos literatūros pavyzdžių.

„Ir tai Jis, Kuris prajuokina tą, kurį nori, ir tą, kurį nori, pravirkdo.“ (Koranas, 53:43)

Bilal ibn Sa‘d (tebūnie Allah juo patenkintas) sakė: „Aš mačiau juos (sachaba) juokaujančius ir vaizduojančius muštynes, bet kai atėjo naktis, jie visi tapo atsidavusiais garbintojais.“

Ibn Umar buvo paklaustas, ar sachaba juokaudavę. Jis atsakęs: „Taip, ir tikėjimas jų širdyse buvo (didelis) lyg kalnai.“[3]

„Sachaba vieni į kitus mėtydavo meliono žieves, bet kai reikėdavo susikaupti, tapdavo labai rimti.“[4]

Vienas Pranašo ﷺ pasekėjų, Chanzala, manė, kad gyvenime reikia būti nuolat griežtiems ir susikaupusiems, nejuokauti ir nesilinksminti. Jis netgi laikė save veidmainiu, hipokritu, jei žaisdavęs ar juokaudavęs. Pranašas ﷺ priminė jam, kad juokai ir linksmybės į naudą širdžiai. Jis sakė: „Bet Chanzala, atgaivink savo širdį laiks nuo laiko.“[5]

Pranašas Muchammedas ﷺ juokaudavęs su draugais bei kompanionais ir sykį buvo užklaustas: „Allah Pranaše, ar tu iš mūsų tyčiojiesi?“ Jis atsakė: „Aš sakau tik tiesą.“[6]

Taip mums tampa aišku, kad islame priimtinas toks humoras, kuris nenuklysta už tiesos ribų ir kurio tikslas yra atgaivinti protus bei širdis. Toliau pateiktos nuorodos leis suprasti, koks humoras ne tik pagyvina nuotaiką, bet ir yra priimtinas islame. Jei mes apdovanojami net už paprastą šypseną, tai juokavimas siekiant kurti meilę tarp musulmonų ar paskatinti žmones daugiau sužinoti apie islamą yra neabejotinai atlygintinas veiksmas.

1. Žmogus niekada neturėtų pašiepti islamo dyn

 Toks veiksmas išstumia žmogų iš islamo ir į tai turi būti žiūrima labai rimtai.

„Jei klausi jų, šie tvirtins: „Mes tik kalbėjome niekus ir juokavome.“ Sakyk: „Ar tai iš Allah, Jo ajatų (įrodymų, pagrindimų, eilių, pamokymų, ženklų, apreiškimų) ir Jo Pranašo jūs tyčiojotės?“ Neišsisukinėkit – jūs paneigėte tikėjimą po to, kai jį priėmėt…“ (Koranas, 9:65-66)

„Žmogus kalbės tai, kas priverstų jo palydovus juoktis, ir dėl to pateks į tokį gilų Pragarą, koks yra atstumas tarp Rytų ir Vakarų.“[7]

2. Juokaukite tik apie tai, ką tikrai žinote

Juokaujant negalima meluoti.

Pranašas ﷺ sakė: „Vargas tam, kuris kalba ir meluoja tam, kad prajuokintų žmones – vargas jam, vargas.“[8]

3. Juokais negąsdinkite

Sykį bekeliaujant vienas Pranašo palydovas miegojo, o kiti paėmė virvę ir šį surišo. Atsibudęs žmogus išsigando, todėl Pranašas ﷺ pasakė: „Musulmonui negalima gąsdinti kito musulmono.“[9]

4. Nesityčiokite iš žmonių

Reikia būti atsargiam, kad juokeliai ir replikos neįžeistų kitų žmonių jausmų ar kaip nors kitaip jų neužgautų. Ne visi žmonės vienodai supranta juokus. Prieš juokaudami įsitikinkite, kad jūsų žaismingumas neprivers kitų jaustis blogai.

„Jūs, kurie tikite! Neleiskite vienai grupei tyčiotis iš kitos, nes gali būti, kad ta, iš kurios šaipomasi, yra geresnė už tą, kuri šaiposi. Ir neleiskite moterims pašiepti kitas moteris, nes šios gali būti už jas geresnės. Nešmeižkite vienas kito ir neprasivardžiuokit. Kaip tai blogai, tikint įžeisti brolį!“ (Koranas, 49:11)

Autorė: Aisha Stacey

Šaltinis: www.newmuslims.com

Išnašos:

[1] Saheeh Al-Bukhari

[2] Ibid.

[3] Abd Al-Razzaq Al-Sanana, Al-Musannaf 11:327

[4] Saheeh Al-Bukhari

[5] Saheeh Muslim

[6] At Tirmidhi

[7] Imam Ahmad

[8] At-Tirmizi, Abu Davūd.

[9] Abu Davūd