Vaikų auklėjimas islame ir patarimai tėvams

1. Nesakykite gėdingų dalykų, kai jus girdi vaikai. Jei, pavyzdžiui, vairuodami nepagarbiai apšaukiate kitą eismo dalyvį, netrukus ir jūsų atžalėlė padarys tą patį.

2. Vaiko auklėjimo vaikystėje trūkumas gali tapti blogų ir gėdingų įpročių rezultatu ateityje. Nesusimąstant jie kels problemų bei nemalonumų aplinkiniams. Visi mes žinome, kad su metais mūsų įpročiai niekur nedingsta, bet, atvirkščiai, dar labiau nervina aplinkinius.

3. Nesitikėkite, kad jūsų vaikas įgaus gerų manierų automatiškai, kai paaugs. Skiepykite jiems gerus įpročius nuo pat ankstyvos vaikystės. Niekas nesimokina pats sau. Skaitydamas knygas, vaikas galės sužinoti apie gerą elgesį, bet be būtino tėvų auklėjimo knygų nepakaks.

4. Pratinkite savo vaikus neįkyrėti pašaliniams su savo prašymais. Aiškinkite jiems, kad, reikalui esant, jie gali kreiptis į tėvus ar senelius.

5. Pratinkite savo vaikus elgtis kukliai ir pagarbiai. Jiems nereikėtų atlikti gamtinius reikalus viešai. Toks elgesys tikrai neskiepija kuklumo vaikui.

6. Tapkite pavyzdžiu savo vaikams.

Veiksmai reiškia daug daugiau nei žodžiai. Nenaudinga aiškinti vaikui piktžodžiavimo žalą, jeigu jis nuolatos girdi, kaip jo tėvai apkalbinėja kitus. Jeigu vaikystėje vaikas neretai meluoja ir būna egoistišku, tai greičiausiai šios savybės lydės jį ateityje. Geras tėvų pavyzdys veikia net be žodžių.
Vaikas, išaugęs atmosferoje, kur melui vietos nėra, kur namazas atliekas laiku, ateityje kopijuos tokį patį elgesio modelį. Be abejo, tapti geru pavyzdžiu savo vaikui yra be galo sunku, tačiau tai vienintelis būdas išauklėti savo vaiką gerai. Likusieji metodai nėra tokie efektyvūs.

7. Vaikas turėtų suprasti, kad žmogus skiriasi nuo gyvūno. Jis turi išmokti kontroliuoti savo norus. Be abejo, tokias emocijas kaip pyktis, pavydas, godumas, egoizmas ir t. t. vaikas jaus, bet tėvų pareiga yra išmokyti vaiką šias emocijas kontroliuoti.
Nederėtų pildyti kiekvieną vaiko užgaidą ir leisti jam nederamai elgtis pykčio metu. Kad vaikas netaptų egoistu, reikia jį išmokyti susidoroti su nesėkmėmis ir nusivilimais. Dabar vaikai nori, kad visas pasaulis griūtų jiems po kojomis ir kiekvienas kaprizas būtų išpildytas tą pačią sekundę. Bet, net jeigu tėvai turi galimybę pildyti kiekvieną vaiko norą, to daryti nevertėtų – kitaip vaikas užaugs tokiu, kuris nemėgs, kad jam sakytų NE ar ką nors draustų.

8. Tikra tiesa, kad vaikas gali paveldėti tokias charakterio savybes kaip drovumas, bailumas ir pan. Tokiu atveju nevertėtų manyti, kad to pakeisti negalima. Geras auklėjimas gali vaikui padėti nugalėti tam tikras charakterio savybes, kurios gali trukdyti jo gyvenimo sėkmei. Iš pradžių tėvai turėtų surasti šias savybes, o po to pamąstyti, kaip galima jas pašalinti. Gerais metodais galėtų būti pokalbis su vaiku ar istorijų pasakojimas, kuriose veikėjai pakeitė savo charakterį.

9. Vertėtų papasakoti vaikui apie nenaudingo savo laiko švaistymo žalą. Reikėtų skatinti, kad vaikas naudotų savo laiką produktyviai.
Visam gyvenimui išlieka įpročiai, įgyti vaikystėje. Jeigu laisvalaikiu vaikas skaito knygas, tai ateityje jis darys tą patį. Bet, įpratęs laisvalaikiu spoksoti į televizorių, planšetę ar telefoną, tai ateityje jis ilsėsis lygiai taip pat.

10. Kiekvieno mūsų gyvenime mama užima ypatingą vietą. Tai vienas svarbiausių žmonių vaiko gyvenime. Jos charakteris ir įpročiai tampa sektinu pavyzdžiu. Kaip ji tvarkosi ir elgiasi šeimoje, jos elgesio modelis su aplinkiniais, kaip ji išleidžia pinigus ir visas jos gyvenimo būdas be jokios abejonės paveiks vaiko charakterį. Sakoma, kad mama – geriau už tūkstantį mokytojų. Jos stipriosios ir silpnosios pusės taps vaikui pavyzdžiu, kuris lydės jį visą gyvenimą, net jeigu jos pavyzdys ir ne ypač tinkamas.

11. Daugelis tėvų perleidžia vaikų auklėjimą mokykloms, mokytojams ir visuomenei. Tokie tėvai nesuvokia, jog šiuolaikinė lavinimo sistema – tai koncepcija, kurioje moralinėms vertybėms vietos nėra. Neretai vaiką supa amorali visuomenė. Vaikų auklėjimas – tai pagrindinė tėvų pareiga. Kiekvienas vaikas turi poreikį, kad jam išaiškintų teisingus dalykas, nes nė vienas negimsta su šiuo žinojimu.

12. Vaikai užduoda labai daug klausimų. Ir neretai tėvai nežino atsakymų. Tokiais atvejais, vertėtų pasakyti, kad jums reikia laiko surasti atsakymą. Bet nereikėtų ignoruoti vaiko klausimus ar manyti, kad jie yra nereikšmingi. Kuo daugiau vaikas klausia, tuo daugiau jis sužino.
Vaiko domėjimasis padeda jam augti ir dvasiškai, ir intelektualiai.
Stimuliuokite vaiką mokytis, užduodant klausimus, net jeigu atsakymus negalima sužinoti iš karto.

13. Islamas skiria daug dėmesio draugų įtakai. Geri draugai gali labai stipriai įtakoti vaiko charakterio formavimą. Dėl to, tėvams reikia stebėti su kuo draugauja jų atžalėlė. Jeigu vaikas nuolatos bus kompanijoje, kurioje nėra vietos moralei, vartojama necenzūrinė leksika ar vyksta kitos nedorybės, tai netrukus tokias savybes kartos ir jūsų vaikas. Tokiu būdu vertėtų neleisti vaikui ilgai kalbėtis telefonu ar nakvoti pas draugus. Valdymas bet kokioje sferoje yra būtinas. Be abejo, vaikui reikia draugų, tačiau tėvai privalo žinoti, su kuo draugauja jų vaikas.

14. Augant, vaikas vis dažniau norės išeiti kur nors su draugais. Tėvai privalo žinoti – kur, su kuo ir kaip ilgai vaikas keliauja. Jeigu vaiką išleisti, kur jis nori ir bet kuriuo metu, galiausiai visa tai pasibaigs nemalonumais.

15. Tėvai taip pat turi kreipti dėmesį į tai, kaip kalba jų vaikas. Būtina drausti bet kurias necenzūrinės leksikos formas.
Dauguma vaikų atkartoja negerus žodžius, girdėtus mokykloje. Galbūt šie žodžiai ir nebus keiksmažodžiais, bet jie nebus gero auklėjimo rodikliais. Pavyzdžiui, tokios frazės kaip „kam koks skirtumas“, „užsiimk savo gyvenimu“, „man nusispjaut“ yra dažnai vartojamos paauglių, tačiau jos prieštarauja gero musulmono vertybėms ir charakteriui. Dėl to tėvai turėtų neleisti savo atžaloms vartoti tokias frazes.

16. Visi tėvai žino, kad būtina savo atžalėlėms skiepyti geras manieras, juk dauguma vaikų elgiasi netinkamai. Blogo elgesio pavyzdžiai: grubumas, kitų žmonių balškymas savo prašymais, balso tono kėlimas, kalbant su suaugusiais, nevaržomas elgesys mečetėse ar svečiuose – visa tai elgesio pavyzdžiai, su kuriais nereikėtų taikytis.
Jeigu vaikas nenurimsta po įspėjimo, jį reikia bausti (bet ne mušti). Būtina paaiškinti vaikui, kad yra tam tikros ribos, ir jeigu jas pereini, tai jis neabejotinai susidurs ir su pasėkmėmis. Disciplina padės vaikui kontroliuoti save patį.

17. Jeigu vaikas suklydo, leiskite jam pasitaisyti. Tegu jis atsiprašo ir, jei reikės, tegu susiduria su tam tikra bausme. Bauskite ne fiziškai, o ribokite pramogas, poilsį, arba įtraukite į papildomas namų ruošos veiklas.
Labai svarbu yra ir tai, kad neverta pykti ant vaiko, kai jis pasitaisys, o derėtų toliau įprastai bendrauti su juo. Pasistenkite nebepykti, o susitaikyti su vaiku kuo greičiau. Juk jis sugebėjo pasitaisyti.
Jeigu per ilgai pyksite, vaikas gali arba įširsti, arba pradėti depresuoti.

18. Vaikai yra labai jautrūs draugų įtakai. Būtina stebėti, kad žaidimų metu, jūsų vaikai neperimtų blogų įpročių ar blogo elgesio iš kitų vaikų.
Jeigu vaiko elgesys arba žodynas pakito, tai tėvams derėtų pasidomėti, su kuo bendrauja jų vaikas. Taipogi derėtų paaiškinti, kad toks elgesys yra nepriimtinas.
Vaikai gali perimti grubius žodžius, agresyvų ir netgi nepagarbų elgesį. Dėl to būtina būti dėmesingiems vaikų draugams. Esant reikalai, reikėtų drausti tokius bendravimus su draugais.

19. Per daug žaidimų gali pakenkti vaikui. Nederėtų leisti vaikui visą laiką leisti žaidžiant. Gyvenimas turi būti subalansuotas. Reikia ir padirbėti.
Nuo pat mažens, reikėtų paaiškinti vaikui, kad viskam yra savo laikas. Vaikas turi suvokti, kad svetiname name jis bėgioti negali ir liesti viską, ką užsimanys irgi negali. Vaikas negali žaisti, jei dar neatliko namų darbų arba namų ruošos darbų. Ir per atostogas vaikas negali visą laiką žaisti – jis turi užsiimti ir naudingais dalykais.

20. Vaikai labai dažnai supyksta, jeigu negauna to, ko nori. Pralaimėję, jie gali supykti apsiverkti ar netgi pradėti mušti priešininką.
Su suaugusiųjų pagalba vaikas išmoks savikontrolės. Gerai būtų, jeigu kas nors iš suaugusiųjų pakontroliuotų žaidimą.
Žaisdamas vaikas išmoks priimti pralaimėjimus ir nepavydėti kito laimėjimui. Taip pradings egocentriškumas, kuris yra būdingas vaikams.

21. Neretai vaiko aukle tampa televizorius arba telefonas. Kai tėvai yra užimti, jiems norisi, kad vaikas sėdėtų sau ramiai ir netrukdytų. Tik tėvai nesupranta, kad vaikas pakliūna įtakai to, ką mato. Vaiko protas įsiurbia švyturiuojančius paveikslėlius, kuriuos jis mato.
Daug geriau yra pasisodinti vaiką šalia, kai dirbate. Kai mama gamina, vaikas gali pažaisti su saugiais virtuvės rakandais. Tam tikrame amžiuje, vaikas gali jau jums ir pagelbėti gaminimo procese. Arba vaikas gali skaityti knygą, arba piešti šalia, kol mama yra užsiėmusi. Daug geriau surasti kokių įdomių veiklų negu įbrūkti vaikui į rankas telefoną arba įsodinti priešais televizorių.

22. Dar vienas neigiamas televizijos poveikis yra tas, kad jame gausu žiaurių scenų. Yra žinoma tai, kad, jeigu žmogus žiūri televizorių reguliariai, tai jis nustoja kreipti dėmesį į žiaurumo ir prievartos scenas, o jas priima kaip įprastą dalyką.
Žiaurumo ar mirties scenos nebesukels jokių emocijų.
Kai kurie žmonės yra net linkę atkartoti tai, ką pamatė per televiziją. Žmonės praranda gerumą ir žmogiškumą. Rezultatas siaubingas. Dauguma jaunų žmonių netgi nekreipia dėmesio į gausėjantį nužudymo skaičių.

23. Televizija labai efektyviai praplauna vaikų smegenis. Vaiką atakuoja daugybė paveiksliukų, kur rodomi žmonės, leidžiantys, regis, smagiai laiką. Tačiau jų elgesys, išvaizda, gyvenimo būdas absolučiai prieštarauja islamo principams. Tačiau žmonės žavisi tokiais žmonėmis ir musulmonų vaikai irgi pradeda gėrėtis jais. Jie stengiaisi kopijuoti tuos žmones ir jų gyenimo būdą. Labai sunku pagauti tą momentą, kai pradedamos plauti smegenys, bet jis yra labai pavojingas ir gali neigiamai paveikti vaiką.

Parengė: VšĮ „Islamo kultūros ir švietimo centras“