Reglamentas dėl kasdienių, savaitinių ir šventinių kongregacinių apeigų COVID-19 karantino laikotarpiu

Paskelbė: LMRBT-Muftiatas, 2020-05-06

2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė šalies karantiną, kad būtų užkirstas kelias greitai plintančiam COVID-19 virusui. Nuo minėtos dienos, Vilniaus ir Kauno mečetės, esančios Lietuvos musulmonų religinės bendruomenės tarybos – Muftiato žinioje, priėmė griežtą ir skausmingą sprendimą: pandemijos metu sustabdyti religines apeigas mečetėse.

LMRBT-Muftiatas gavo nemažai atsiliepimų iš tikinčiųjų, bandančių suprasti šio sprendimo religinį motyvą.

Visų pirma, musulmonai tiki, kad nieko nevyksta be Allaho leidimo.

Sakyk: „Nieko nenutiks mums, išskyrus tai, ką Allahas mums yra nulėmęs. Jis yra mūsų Maula [Viešpats, Padėjėjas ir Globėjas).“ Ir tegu tik Allahu tepasikliauna tikintieji. (9:51)

>Įvairios epidemijos, kaip ir išbandymai ir vargai, buvo ir liks žmogaus gyvenime. „Ir be abejo Mes išbandysime jus truputėliu baimės, alkio, turto praradimo, žmonių ir vaisių, bet duosime gerą žinią As-Sabirūn (kantriesiems). Kas patirdamas negandą sako: „Iš tiesų, Allahui mes priklausome ir iš tiesų, pas Jį mes sugrįšime.“ Jie yra tie, kuriems yra (duotas) Salawat (t. y. kurie yra palaiminti ir kuriems bus atleista) iš jų Viešpaties, ir (jie yra tie, kurie) patiria Jo Gailestingumą, ir jie yra tie, kurie yra teisingai vedami. (2:155-157)

Pranašas Muchammedas (ﷺ) perdavė mums tikslias rekomendacijas, kurios gali padėti susidoroti su kylančiomis epidemijomis. Karantinas, socialinė distancija, kelionių draudimai, ribotas judėjimas, apsilankymai, susirinkimai ir saviizoliacija yra viena iš prevencinių priemonių, nurodytų chadisuose.

Pagal kai kurias teisines Fikh mokyklas, kasdieniai susirinkimai maldai mečetėse yra privalomi (wadžib), o pagal kitas – stipriai rekomenduojama (suna). Tie, kurie mano, kad tai privaloma, baimę ir ligą laiko rimta priežastimi praleisti kongregacinę maldą mečetėje.

Todėl pakaktų Covid-19 virusinės, gyvybei pavojingos ligos simptomų ar nerimą keliančios ligos simptomų, kad pagal islamo kanonus (šariatą) būtų galima laikinai nevykti į kasdienes apeigas mečetėse ir atlikti jas namuose.

Penktadieninė malda (Džumuah) yra svarbesnė už bet kurią kitą kongregacinę maldą, nes ją nustato aiškus Korano tekstas.

>„O jūs, kurie patikėjote! Kai šaukiama maldai sueigos dieną (penktadienį), tai skubėkite minėti Allahą ir liaukitės prekiavę. Tai geriau jums, jeigu norite žinoti.“ (62:9)

>Islamo praktikoje yra žinoma, kad jokia prievolė negali egzistuoti be išimčių. Kalbėdami apie penktadieninę kongregacinę maldą, islamo mokslininkai paaiškino, kad tikintieji gali praleisti Džumua maldas dėl kur kas mažesnių priežasčių nei dėl išplitusio viruso ir užkrėtimo rizikos. Tai – dėl kelionės, ligos, baimės dėl savo saugumo, dėl fizinių nukankinimų, dėl žalos turtui ar dėl nenumatytų atsitikimų šeimoje.

Buvo pranešta, kad Pranašas Muchammedas (ﷺ) liepė žmonėms melstis Džumua maldą savo namuose, kai lijo lietus. „Abdullah ibn Abbasas perdavė, kad lietingą dieną liepė Muedzinui (šaukliui maldai) pranešti:

Kai jūs šaukiate „Aš liudiju, kad nėra Dievo, išskyrus Allahą; liudiju, kad Muchammedas yra Allaho pasiuntinys“, nesakykite: „Skubėkite į maldą“, bet skelbkite: „Atlik maldą savo namuose“. Jis (perdavėjas) teigė, kad žmonės nepakluso. Ibn ‘Abbas tarė: Ar jus tai stebina? Jis (pranašas), kuris yra geresnis už mane, tai yra padaręs. Džumua malda, be abejo, yra privaloma, tačiau man nepatinka, kad turiu (priversti tave) išeiti ir vaikščioti purvu bei slidžia žeme. (Saheeh Muslim; Maldų knyga; chadisas 699)

Todėl, šiuo atveju, pakanka turėti asmeninės baimės dėl viruso užkrato, perdavimo ir pan. To pasekoje, Džumua maldą verčiame į individualią Zuhr maldą.

Vienas is svarbiausių islamo kanonų (šariato) tikslų yra saugoti žmogaus gyvybę. Šis tikslas yra viršesnis nei kiti tikslai, nes gyvenimas yra viso ko pagrindas. Todėl žmogaus gyvybės ir jo teisių išsaugojimas yra daug svarbesnis už net esminių atsidavimo veiksmų tęstinumą.

Remdamasi tuo, kas yra išdėstyta aukščiau, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba – Muftiatas nustato:

1. Musulmonams leidžiama nelankyti mečetės dėl kasdienių apeigų, o taip pat penktadieninės maldos ar tarawiho (specialios maldos Ramadano mėnesį). Vietoje Džumua maldos tikintieji atlieka vidudienio Zuhr maldą namuose.

2. Mečečių/bendruomenių administracija laikosi vietinės valdžios rekomendacijų ir mažina apsilankymus / susibūrimus mečetėse.

3. Atsižvelgiant į Vyriausybės rekomendacijas nuo gegužės 18 d. yra leidžiami susibūrimai lauke ne daugiau kaip 30 žmonių, tokiu pagrindu penktadieninė (Džumuah) ir šventinė malda (Id ul Fitr) pagal galimybę bus organizuojamos lauke, sutrumpintos ir bus prašoma išsiskirstyti iš karto po maldos (po fard). Imamo maldos kalba (khutba) ir bendruomeninė malda bus sutrumpinta.

4. Remiantis Vyriausybės rekomendacijomis, kol kas mečetės liks uždarytos ir kasdienės apeigos organizuojamos nebus. Toks drąstiškas žingsnis yra leistinas siekiant išvengti viruso plitimo pavojaus.

Pabaigai norėtųsi priminti šiek tiek istorinių faktų. Mečetės buvo uždarytos ir Džumua malda buvo sustabdyta dėl prasidėjusios pandemijos Sirijoje antrojo kalifo Umaro laikais, vykstant Kryžiaus žygiams ir daugeliu kitų atvejų, kai situacijos buvo išskirtinės.

Pranešė: @LMRBT-Muftiatas