Mūsos (Mozės) ir Khidr istorija (Koranas, 18:60)

Sa’id bin Džubair pasakojo: „Aš tariau Ibn ‘Abbas: „Nauf Al-Bikali teigia, kad Mūsa (Mozė), Al- Khidr bendražygis, nebuvo Izraelio vaikų Mūsa (Mozė).“ Ibn Abbas tarė: „Allaho priešas (Nauf) meluoja.“ Ubaij bin Kab pasakojo girdėjęs Allaho Pasiuntinį sakius: „Mūsa (Mozė) pakilo sakyti pamokslą Izraelio vaikams ir jo paklausė: „Kas yra daugiausiai žinantis asmuo iš žmonių tarpo?“ Mūsa (Mozė) atsakė: „Aš (esu daugiausiai žinantis).“ Allahas įspėjo jį, nes jis nepriskyrė žinojmo Allahui Vieninteliui. Taigi Allahas apreiškė jam: „Prie dviejų jūrų susiliejimo yra Mūsų vergas, kuris yra daugiau žinantis nei tu.“ Mūsa (Mozė) paklausė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu su juo susitikti?“ Allahas atsakė: „Paimk žuvį ir įdėk ją į krepšį, o tada keliauk (iškeliauk ir ten, kur pamesi žuvį, tu jį rasi).“ Taigi Mūsa (Mozė) (paėmė žuvį ir įdėjo ją į krepšį) išėjo, kartu su savo tarnu Juša bin Nūn, kol jie pasiekė uolą (ant kurios), jie abu padėjo savo galvas ir užmigo. Žuvis energingai judėjo krepšyje ir iškrito iš jo ir įkrito į jūrą, o joje ji pateko į jūrą (tiesiai) kaip tuneliu. (18:61) Allahas sustabdė vandens srovę abiejuose krantuose, sukeltą žuvies, ir taigi tas kelias buvo kaip tunelis. Kai Mūsa (Mozė) pakilo, jo bendražygis pamiršo pasakyti jam apie žuvį, taigi tęsė savo kelionę likusią dienos dalį ir visą naktį. Kitą rytą Mūsa (Mozė) paprašė savo tarno: „Atnešk mums mūsų ryto maistą, iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“ (18:62) Mūsa (Mozė) nepavargo tol, kol praėjo vietą, kurios Allahas buvo įsakęs jam ieškoti. Jo tarnas tada tarė jam: „Ar atsimeni, kai mes kreipėmės į uolą? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji išvyko į jūrą keistai (keistu keliu)!“ (18:63) Tenais buvo tunelis žuviai, o Mūsai (Mozei) ir jo tarnui buvo nustebimas. Mūsa (Mozė) tarė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.“ (18:64) Jie abu grįžo, sekdami savo pėdsakais kol pasiekė uolą. Štai! Ten jie rado vyrą, apsidengusį apsiaustu. Mūsa (Mozė) pasveikino jį. Al-Khidr atsakė nustebęs: „Ar mūsų žemėje yra toks pasveikinimas?“ Mūsa (Mozė) tarė: „Taip“ ir pridūrė: „Aš atvykau pas tave, kad mane išmokytum ko nors iš to žinojimo, kurio tave išmokė.“ Al-Khidr tarė: „tu neturėsi kantrybės su manimi!“ (18:67) „Mūsa (Moze), aš turiu šiek tiek Allaho Žinojimo, kurį Jis man suteikė, tačiau tu to nežinai. Ir taip pat tu, turi šiek tiek Allaho Žinojimo, kurį Jis tau suteikė, tačiau aš to nežinau.“ Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“ (18:69) Al-Khidr tarė jam: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“ (18:70) Po to jie abu keliavo palei jūros pakrantę, kol praplaukė laivas ir jie pareikalavo įgulos leisti juos į laivą. Įgula atpažino Al-Khidr ir įleido jį į laivą nemokamai. Kai jie įėjo, staiga Mūsa (Mozė) pamatė, kad Al-Khidr ištraukė vieną iš laivo lentų su skliutu. Mūsa (Mozė) tarė jam: „Šie žmonės mus nemokamai pavežėjo, tačiau tų pramušei skylę jų laive tam, kad nuskandintum jo žmones! Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogas, baisus dalykas) dalyką.“ (18:71) Al-Khidr tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“ (18:72) Mūsa (Mozė) tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“ (18:73) Allaho Pasiuntinys sakė: „Pirmasis Mūsos (Mozės) duotas pasiteisinimas buvo tai, kad jis pamiršo. Tada atskrido žvirblis ir atsisėdo ant laivo krašto ir įmerkė savo snapą sykį į jūrą. Al-Khidr tarė Mūsai (Mozei): „Mano žinojimas ir tavo žinojimas, lyginant su Allaho Žinojimu, yra kaip tai, ką šis žvirblis paėmė iš jūros.“ Tada jie abu išėjo iš laivo ir kai keliavo jūros pakrante, Al-Khidr pamatė berniuką, žaidžiantį su kitais berniukais. Al-Khidr sugriebė to berniuko galvą ir nutraukė ją savo rankomis ir jį nužudė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė?“ Iš tiesų, tu padarei Nukr ( Munkar – draudžiamas, blogas, baisus dalykas) dakyką!“ (18:74) Jis tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“ (18:75) (Perpasakotojas sakė: „Antrąjį kartą kaltė buvo didesnė nei pirmąjį kartą). Mūsa (Mozė) tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“ (18:76) Tada jie abu keliavo kol atvyko pas miesto žmones. Jie paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną. (18:77) (Al-Khidr) pastatė ją tiesiai savo rankomis. Mūsa (Mozė) tarė: „Mes atvykome pas šiuos žmones, tačiau jie nei pamaitino mus, nei priėme mus kaip svečius. Jei būtum panorėjęs, tikrai būtum galėjęs reikalauti atlygio už tai.“ (Al-Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. (žr. eilutės 18:79, 80-82). Tai šių (dalykų), dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimas. (18:78-82).“ Allaho Pasiuntinys tarė: „Norėtume, kad Mūsa (Mozė) būtų turėjęs daugiau kantrybės, kad Allahas būtų papasakojęs mums daugiau jų istorijos.“

(Sachych Al-Bukhari, t. 6, chadisas Nr. 249).

 

Vertimą atliko: islamasvisiems.lt