Laiškai apie islamą – 3 d. Koranas ir jo apreiškimo tikslas

Koranas ir jo apreiškimo tikslas

Kokia tai knyga?

Koranas – tai knyga, kurios turiniu vadovaujasi daugiau nei vienas milijardas žmonių savo kasdieniniame gyvenime, tačiau nemusulmonų tarpe apie Koraną žinoma labai nedaug, o neretai ir tai, kas yra žinoma, pasirodo esant iškraipyta informacija. Būtent todėl yra labai svarbu išgirsti, kas gi yra Koranas ir kodėl jis buvo apreikštas, iš tų, kurie juo gyvena, – musulmonų.

Žodis „Koranas“ arabų kalboje atitinka daiktavardį „al-Kur’an“ (القُرآن, ang. al Qur’an), kuris padarytas iš veiksmažodžio ir išvertus iš arabų kalbos gali reikšti skaitymo veiksmą, t.y. „skaitymas, recitavimas”, arba gali turėti ir to, kas yra skaitomas, recituojamas, reikšmę.

Korano pirmosios eilutės buvo apreikštos pranašui Muchammeduiﷺ iš Allaho per angelą Gabrielių septintame amžiuje dabartinėje Mekoje, Saudo Arabijoje. 114 Korano sūrų (dalių), sudarytų iš ajatų (eilučių), Dievo pasiuntiniui Muchammeduiﷺ buvo apreikštos arabų kalba per 23 metus. Koranas yra eiliuotas, tačiau jo stilius savitas, jis negali būti traktuojamas nei kaip poezija, nei proza, verčiau abiejų mišinys. Ši Viešpaties knyga unikali ne tik savo turiniu bei prasme, bet ir tuo, kad ji skaitoma pagal tam tikras labai tikslias taisykles, kurias privalo žinoti kiekvienas musulmonas. Taisyklingo Korano tarimo ir recitavimo mokslas vadinamas tadžuyd (تَجْوِيدٌ ., ang. tajweed).

Koranas yra ne kas kita kaip Aukščiausiojo Viešpaties Žodis, Jo malonė ir vadovas visai žmonijai. Jo stilius ir žodžiai tokie unikalūs, kad iki pat šiandienos niekas nesugebėjo to atkartoti, nors tam metė iššūkį pats Allahas Korane sakydamas :

„Šitas Koranas negali būti kieno nors išgalvotas, išskyrus Allahą. Jis tėra patvirtinimas to teisingumo, kuris buvo siųstas iki jo, ir Rašto paaiškinimu, dėl kurio nėr abejonės! – nuo pasaulių Viešpaties! Galbūt jie pasakys: „Išgalvojo jis jį“. Sakyk: „Sukurkite kaip pavyzdį nors vieną sūrą, panašią į šitas, ir kvieskite, ką tiktai galite, išskyrus Allahą, jeigu esate teisūs!“ Jie laiko melu tai, ko neapima žinojimas ir kieno aiškinimas jiems dar nesuvokiamas. Tokiu pačiu būdu elgėsi ir buvusieji iki jų. Tai žiūrėk gi, koks buvo neteisinųjų galas!” (10: 37-39)*

Nuo pat pranašo Muchammedoﷺ laikų nebuvo pakeista nei viena Korano eilutė. Kitaip nei kitų šventraščių, Korano buvo mokomasi mintinai nuo pat pirmųjų dienų ir jis buvo recituojamas visų musulmonų, perduodamas iš lūpų į lūpas. Allahas daro ne ką kitą, kaip išpildo savo pažadą duotą Korane, kuriuo Jis patikino apginsiąs Savo siųstą tiesą, kad jos neištiktų prieš tai apreikštų šventraščių likimas, kai jie buvo žmonių perrašyti ir pakeisti. Kiekvienas musulmonas moka pirmąją, atidarančiają, Korano sūrą „Atveriančioji knygą“ (al faticha, arab. الفاتِحَة, ang. al fatiha) mintinai ir ją recituoja kiekvienoje maldoje. Didžioji dauguma islamą išpažįstančiųjų moka daug daugiau įvairių Korano sūrų ir recituoja jas tiek maldos, tiek ne maldos metu. Nemažai musulmonų žino visą šią knygą mintinai, o islamiškose mokyklose Korano po truputį pradedama mokyti jau nuo pirmųjų metų. Taigi, ši knyga iš kartos į kartą iki mūsų laikų yra perduodama per musulmonų, kurie išmokę ją mintinai, lūpas, ir galima teigti, kad tokiu būdu Allahas išpildo savo pažadą ir apsaugo patį Koraną:

„Ir mes padarėme Koraną, kad jis būtų lengvai prisimenamas, bet ar yra, kas prisimena?” (54:17)*

„Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo. Alif, liam, ra. Tai – Knygos, aiškaus Korano ženklai. Galbūt, panorės tie, kurie netiki, tapti musulmonais. Palik juos, tegul jie valgo, mėgaujasi ir teguodžia juos viltis. Po to jie sužinos. Mes nenaikinom gyventvietės šiaip sau, jeigu nebuvo iš anksto užrašyta jos lemtis. Nė viena tauta negalės aplenkti jai nustatyto laiko ir neįstengs jo atidėti. Jie tarė: „O tu, kuriam atsiųstas priminimas! Tu juk – beprotis! Kodėl neatvedi mums angelų, jeigu esi iš teisuolių?“ Mes nesiunčiame angelų kitaip nei su tiesa, ir tada (tie žmonės) nebus tie, kuriems atidedama. Juk Mes – Mes atsiuntėme Priminimą, ir juk Mes jį saugome.“ (15:1-9)*

Atskleidimo priežastys

Koranas, kurį musulmonai su meile vadina jų širdžių pavasariu, yra jų dvasinis ir intelektualinis vedlys. Korane pagrindinis dėmesys yra skiriamas monoteizmo, žmogaus egzistencijos prasmės, tikėjimo ir jo praktikavimo gyvenime temoms. Bandant nupasakoti jo turinį, niekuomet nebus perteikta netgi mažytė dalelė to, kas jame yra rašoma. Mūsų ribota žmogiškoji prigimtis ir kalba nėra pajėgi apibūdinti Allaho išmintį. Tačiau, Viešpačiui leidus, mes galime pristatyti Korano apreiškimo priežastį. Kad tai padarytume kuo tiksliau, pasinaudosime paties Allaho žodžiais:

„Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo ! Alif, liam, ra. Knyga – atsiuntėme Mes ją tau, kad išvestum žmones iš tamsumų į šviesą, jų Viešpačiui leidus, į kelią Gailestingojo, Šlovingojo – Allaho, kuriam priklauso tai, kas padangėse ir kas žemėje. O vargas netikintiesiems nuo kankinančios bausmės, kurie myli žemiškąjį gyvenimą labiau nei Būsimąjį ir nusukinėja kitus iš Viešpaties kelio bandydami jį sukreivinti! Šitie – giliai paklydę.” (14: 1-3)*

„O Rašto žmonės! Pas jus atėjo Mūsų pasiuntinys, kad išaiškintų daugelį dalykų iš to, ką jūs slepiate iš Rašto, ir daug ką praleidžiate pro ausis. Atėjo pas jus šviesa iš Allaho ir aiškus Raštas.” ( 5: 15)*

„O tie, kurie patikėjot! Jeigu jūs bijosite Allaho, Jis suteiks jums gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio (furkan) ir apvalys jus nuo jūsų piktadarysčių, ir atleis jums. Iš tiesų – Allahas – didelės malonės Valdytojas!” (8:29)*

Pažymėtina, kad ir pats Koranas kartais vadinamas Al Furkan (الفرقان, ang. al furqan) kas išvertus iš arabų kalbos turi atskyrimo tarp gėrio ir blogio prasmę.

Dar daugiau, Koranas yra tai, kas pripildo širdis ir sielas pilnatve, moko tokio gyvenimo, kuris veda mus Rojaus link. Autentiškame pasakojime Abdullah bin Mas’ud perdavė, kad Allaho Pasiuntinysﷺ yra sakęs: „Jei tas, kuris yra kamuojamas širdgėlos ir sielvarto, sako: „O Allahai, aš esu Tavo tarnas, sūnus Tavo tarno, sūnus Tavo tarnaitės. Mano plaukų kuokštas ant kaktos yra Tavo Rankoje (Tu turi visą valdžią man), Tavo nuosprendis man yra garantuotas ir Tavo sprendimas dėl manęs yra teisingas. Aš maldauju Tavęs, kreipdamasis visais Tau priklausančiais vardais, kuriais Tu Pats Save įvardinai ir atskleidei Savo Knygoje, ir kuriuos išmokei bet kurį iš Savo kūrinių arba pasilikai Sau kaip žinias apie Nematomą, kuris yra su Tavimi, kad Tu padarytum Koraną mano širdies pavasariu ir mano krūtinės šviesa, panaikinančiu mano liūdesį ir palengvinantį mano sielvartą!”, tam Allahas, Aukščiausiasis ir Didingiausiasis, panaikins jo širdgėlas ir pakeis jo liūdesį laime.” (Musnad Ahmad ir Sahih Abu Hatim). Žodis „pavasaris” šiame išsireiškime reiškia „lietus”, kuris grąžina į žemę gyvybę. Koranas yra lyginamas su lietumi, nes jis atgaivina širdis. Viešpaties tarnas, sakydamas šį maldavimą, sugretina vandenį, kuris yra gyvybės priežastis, su šviesa, kuri yra nušvitimo priežastis. Tokiu būdu šie žodžiai reiškia, kad Korano pavasariu širdis atgaivinama, panaikinant visus rūpesčius ir liūdesius, nes jis yra krūtinės šviesa, – tai, kas apjungia gyvenimą ir šviesą. Allahas Korane sako:

„Negi tas, kuris buvo miręs (t.y. be tikėjimo iš nežinojimo ir netikėjimo), ir Mes atgaivinome jį (t.y. žiniomis ir tikėjimu), ir davėme jam šviesą (t.y. tikėjimo šviesą), su kuria jis eina per žmones, panašus į tą, kuris tamsumose (t.y. netikėjime, daugiadievystėje ir veidmainystėje) ir neišeina iš jų?” (6:122)**

___________________________________________________________________________________________________

ﷺ – tebūnie jam taika ir Dievo palaim

* Koranas: Literatūrinis prasmių vertimas / vertė Romas Jakubauskas, Sigitas Geda. – Vilnius: Kronta, 2010.

** chadiso ir Korano ajos paaiškinimas pagal Ibn Al Kajim (Ibn Al Qayyim).